Paaiškino, kaip ekologinis ūkininkavimas prisideda prie darnaus vystymosi: nauda - ne tik žmogui

Kuo toliau, tuo vis plačiau kalbama, kad ekologinis ūkininkavimas yra naudingas ne tik žmogui, bet ir gamtai. Tokiu būdu prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų.

Ekologiško viešojo maitinimo įstaigos galės tiekti vartotojui maistą, pavadintą ekologišku, jei bus nurodomi konkretūs ekologiški produktai ar patiekalų ekologiškos dalys.<br>Shutterstock nuotr.
Ekologiško viešojo maitinimo įstaigos galės tiekti vartotojui maistą, pavadintą ekologišku, jei bus nurodomi konkretūs ekologiški produktai ar patiekalų ekologiškos dalys.<br>Shutterstock nuotr.
Ekologiško viešojo maitinimo įstaigos galės tiekti vartotojui maistą, pavadintą ekologišku, jei bus nurodomi konkretūs ekologiški produktai ar patiekalų ekologiškos dalys.<br>123rf.com nuotr.
Ekologiško viešojo maitinimo įstaigos galės tiekti vartotojui maistą, pavadintą ekologišku, jei bus nurodomi konkretūs ekologiški produktai ar patiekalų ekologiškos dalys.<br>123rf.com nuotr.
 VšĮ „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus vadovė Reda Butkevičiūtė.
 VšĮ „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus vadovė Reda Butkevičiūtė.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 3, 2021, 10:40 AM, atnaujinta Mar 3, 2021, 10:40 AM

„Ekologiškas produktas, visų pirma, yra kokybiškas ir saugus žmogui. Taigi prie darnaus vystymosi prisidedama, siekiant užtikrinti gyventojų geresnę mitybą, sveikesnę gyvenseną.

Be to, ekologinis ūkininkavimas saugus gamtai – ekologiški produktai gaminami taupiai, naudojant išteklius, išsaugant dirvožemio derlingumą, tausojant aplinką.

Taigi taip prisidedama prie kitų darnaus vystymosi tikslų – kurti tvarų žemės ūkį, turėti sveiką aplinką, mažinti klimato kaitos padarinius“, – pokalbį pradeda VšĮ „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus vadovė Reda Butkevičiūtė.

– Nuo gegužės mėnesio įsigalios naujos ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimo taisyklės. Gal galite papasakoti apie jas daugiau?

– Lietuvoje iki šiol ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimo tvarka buvo sunkiai praktiškai įgyvendinama.

Tad reikėjo supaprastintų taisyklių, kurios būtų ne tik lengvai įgyvendinamos, bet ir taptų proveržiu, skatinančiu visuomenę vartoti ekologiškus produktus, o ūkininkus auginti ir tiekti daugiau ekologiškos produkcijos viešajam maitinimui.

Naujosios taisyklės buvo parengtos remiantis gerąja Danijos patirtimi. Čia 2009 m. buvo pristatytas Ekologiškų visuomeninio maitinimo įstaigų valdymo reglamentas ir jau 2016 m. daugiau kaip 1500 įstaigų naudojosi šio reglamento ekologiškų patiekalų ženklinimo etiketėmis. Tuo tarpu net 248 maitinimo vietose buvo naudojama 98 proc. ekologiškų žaliavų.

– Kuo ypatingos naujos Lietuvos taisyklės?

– Iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas ekologiškų ir įprastinių žaliavų atskyrimui sandėliavimo bei gamybos metu, buvo reikalaujama suregistruoti visas procedūras, o patiekalą ekologišku buvo galima vadinti tik jei jame būdavo ne mažiau kaip 95 proc. ekologiškų žaliavų.

Pagal naują tvarką, pagrindinis reikalavimas bus keliamas ekologiškų žaliavų procentui nuo bendro įsigyjamų žaliavų kiekio.

Įmonėms bus suteikiamas auksinis, sidabrinis arba bronzinis viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklas pagal tai, kiek įmonėje naudojama ekologiškų žaliavų nuo bendro kiekio – 95–100 proc., 60–90 proc. ar 30–60 proc.

Ekologiško viešojo maitinimo įstaigos galės tiekti vartotojui maistą, pavadintą ekologišku, jei bus nurodomi konkretūs ekologiški produktai ar patiekalų ekologiškos dalys.

– Gal galėtumėte palyginti Lietuvos ekologinio ūkininkavimo ir kitų ES šalių praktikas? Ar mes pažengę? O gal kaip tik atsiliekame?

– „Eurostat“ duomenimis, ekologinei gamybai skiriamos žemės plotai ES šalyse nuolat didėja. Nors pas mus tai vyksta lėtai, vis dėlto pagal ekologiškai dirbamos žemės plotą siekiame ES vidurkį. O štai ekologiškų produktų tvarkyba – perdirbimas, prekyba, eksportas, importas – nuosekliai po truputį mūsų šalyje auga kasmet.

Augimas būtų dar didesnis, jei ekologiniai ūkiai perdirbdami produktus tokią veiklą sertifikuotų, sąžiningai vykdydami ekologinės gamybos, konkurencijos ir reklamos reikalavimus.

Visuomenės informavimas apie ekologišką produktą, jo atpažinimą rinkoje yra didelė varomoji jėga. Vartotojas suprasdamas ekologiško produkto naudą sveikatai, gamtai, aplinkai kelia reikalavimus gamintojui, atrenka netinkamus, klaidinančius rinkos dalyvius, augina gamintojų skaičių ir tiekiamų į rinką ekologiškų produktų asortimentą.

Smulkiam gamintojui tiekimas rinkai, konkurencinės kainos užtikrinimas, logistika dažnai yra sunkus uždavinys. Čia, tikimės, pagelbės naujos supaprastintos viešojo maitinimo taisyklės, kai gamintojas turės didesnes tiekimo rinkai galimybes, maitinimo įmonė – išskirtinumą ir ekologiškumo ženklą, o vartotojas – maistą, pagamintą naudojant ekologiškus produktus.

– Kaip atpažinti sertifikuotus produktus?

– Sertifikuotą produkciją atpažinsime pagal ženklinimus. Ji yra žymima ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymima produkcija, sertifikuota pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

Plačiau susipažinti su trumpųjų tiekimo grandinių projektu „Rupūs miltai“ ir asortimentu galite adresu www.rupus.lt

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.