– Prašom, sakykite, kokia situacija Panevėžio rajone? Kiek šiemet kilo gaisrų dėl uždegtos pernykštės žolės?
– Nuo kovo vidurio atvirose teritorijose Panevėžio rajone turėjome penkis išvažiavimus. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – dvylika iškvietimų. Skaičiai rodo, kad šiemet tokių gaisrų sumažėjo 58,33 proc.
– Kas lėmė tokį pasikeitimą?
– Vėlyvas pavasaris, sniegas ir šlapia žolė. Panevėžio rajone dar yra pakankamai šlapia, daugiau degė kitos Lietuvos dalys, kur yra sausesnės vietos. Visgi neatmetam galimybės, kad gaisrų daugės sušilus orams, kai pradžius žolė, kai turėsime saulėtą orą.
– Kuriose Panevėžio rajono vietovėse dažniausiai liepsnoja žolė?
– Išskirti tam tikros vietovės negaliu, bet pastebim, kad per pastaruosius dvejus metus sumažėjo didelių plotų, po keliasdešimt hektarų, išdegusios žolės. Yra įvairios sankcijos ir ūkininkai nebedegina savo žolės. Dažniau būna deginami pernykščiai lapai, sugrėbtos atliekos.
– Kokios baudos laukia gyventojų už sausos žolės deginimą?
– Atsižvelgdami į orus rengsime reidus ir vieni, ir kartu su aplinkosaugininkais, o už nenupjautos žolės deginimą bauda gali siekti nuo 50 iki 300 eurų, juridiniams asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
– Kuo pavojingi pernykštės žolės gaisrai?
– Tai didžiulė žala ir gamtai, ir dirvožemiui, ir žmogui. Per tokius gaisrus sudega ūkiniai pastatai, gyvenamieji namai, o patys žmonės, kurie padega žolę, ypač vyresnio amžiaus, apsinuodija dūmais, nespėja pabėgti ir patys mirtinai apdega.
– Kaip elgtis pastebėjus tokius gaisrus?
– Noriu priminti, kad yra administracinė atsakomybė už vengimą imtis priešgaisrinės saugos priemonių pastebėjus gaisrą savo žemėje. Jei gaisras labai nedidelis, nekelia grėsmės sveikatai ir gyvybei, galim ir privalom jį gesinti patys. Tai yra užpilti vandeniu, užkasti žemėmis, atkasti nedegią juostą, uždaužyti medžių šakomis. O jei gaisras didelis – kuo skubiau skambinti 112.
