Seimo Kaimo reikalų komitetas jau pritarė šioms pataisoms. „Pateikiant aiškią informaciją apie žalio pieno rinkos kainas bus sustiprintos žalio pieno pardavėjų derybinės galios“, – teigiama vienbalsiai balsavusio komiteto pranešime.
Panašių galių norėtų ir kitų sektorių atstovai, tačiau jie kol kas paliekami nuošalyje.
Taisyti įstatymą prireikė po to, kai viena įmonė kreipėsi į teismą dėl viešinamų supirkimo kainų. Teismas nurodė, kad nesant pakankamo teisinio pagrindo, toks įkainių skelbimas yra negalimas.
„Teismas pastebėjo, kad yra tik žemės ūkio ministro įsakymas dėl kainų viešinimo, nors tai turi būti įtvirtinta įstatyme. Todėl mes surengėme diskusijas dėl šių pataisų ir jas parengėme“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Norėtų ir kiti
Tačiau akylai stebėti ketinama tik pieno gamintojų bei supirkėjų santykius, nors kitų sektorių ūkininkai irgi būtų už didesnį skaidrumą.
Kaip anksčiau portalui Lrytas.lt sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, bulvių ir daržovių didmeninių kainų skelbimas galbūt pagelbėtų augintojams tam tikrose situacijose.
„Augintojai yra žemiausia grandis, kuri neturi kam užkrauti padidėjusių išlaidų. Pavyzdžiui, ankstyvųjų bulvių supirkimo kainos yra tokios pačios, kaip pernai – 0,6 euro už kilogramą. Tačiau jų auginimo savikaina šiemet yra gerokai didesnė, nes paaugo sėklinių bulvių kaina.
Sėklų augintojai savo didesnes sąnaudas sudėjo į pardavimo kainą, o mūsų ūkininkai to padaryti negali“, – aiškino Z.Cironkienė.
Daržovių kaina žemyn spaudžiama ir kiekvieną rudenį, kai ūkininkai nuima derlių, o modernių saugyklų – neturi.
„Supirkėjai žino apie tokią situaciją ir nustato kainas „aukciono būdu“ – paskambinę klausinėja, už kiek bus parduodamos daržovės. Pasako ūkininkai kainą, o vėliau nebegauna jokios žinios, ar skambinusieji rado pigiau, ar ne. Sutarčių juk jokių nėra“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
Anot jos, reikia didesnės politinės valios, kai sprendžiami žemės ūkio produkcijos gamintojų ir jos supirkėjų santykiai.
Panašios nuomonės ir kiaulių augintojai.
„Kiaulių skerdenų kainas fiksuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Mes taip pat stebime šias kainas, nors jų pateikimas vėluoja maždaug porą savaičių.
Kainų viešinimas yra svarbus, nes reikia, kad ūkininkai ir valdžia orientuotųsi bendroje rinkoje. Tai daro visos ES šalys, jos yra reglamentu įpareigotos rinkti kiaulių skerdenų pagal kategorijas kainas ir jas publikuoti“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Problemų vis tiek liktų
Anot V.Pranckiečio, buvo keliami klausimai ir dėl kitų žemės ūkio sektorių, tačiau juose galiojančios supirkimo kainos nebus skelbiamos.
„Tie sektoriai yra atviresni. O pieno rinkoje ribotas supirkėjų skaičius, pardavėjai – tie patys. Pastarieji nori žinoti, kodėl jiems tenkanti galutinė produkto kainos dalis siekia vos 30 procentų“, – aiškino komiteto vadovas.
Tiesa, jis sutiko, kad pataisos, jei ir būtų priimtos, netaps panacėja visais atvejais.
„Yra kitų bėdų. Pavyzdžiui, žmogus laiko kelias karves, o supirkėjas tėra vienas, ir tai dažniausiai šiuo verslu užsiimantis kooperatyvas. Tai net ir skelbiant kainas šiam ūkininkui jos nesikeis, nes nėra, kas kitas supirktų.
Bet kuriuo atveju mes turime stengtis, kad nustotų mažėję karvių ūkiai, kaip vyksta jau ne vienerius metus, nes tai kelia grėsmę ir perdirbimo grandinei. Mūsų žemės ūkio eksportas siekia 17 procentų viso eksporto, ir mes turime tai išlaikyti.
Žinoma, suprantame ir pieno perdirbėjų problemas. Dabar sutartys su pieno pardavėjais dažniausiai sudaromos vos vienam mėnesiui, todėl perdirbimo įmonės sėdi lyg ant adatų“, – svarstė V.Pranckietis.
