„Pykstu, labai pykstu, – Suvalkijoje esančios Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas trinktelėtų kumščiu į stalą, jeigu tik kas nors išgirstų. – Tai pasityčiojimas iš kaimo žmonių – jų menkinimas tarsi jie būtų antrarūšiai.“
Taip į ŽŪM užmačias sukalti tiesioginių išmokų „lubas“ – sumažinti jas iki 150 tūkst. eurų – reaguoja per 110 žmonių įdarbinusios bendrovės vadovas.
„Žemės ūkio ministras buvo pas mus atvykęs, matė, kaip ūkininkaujame. Bet vos tik bandžiau užsiminti apie tiesioginių išmokų reikalus, jis suskubo kalbą nusukti kitur.
Tai – politiniai reikalai. Tikėtina, kad „lubomis“ norima atimti kąsnį iš karbauskių, bet skauda ne jiems, o kitiems“, – kirto G.Gumauskas.
Išsiuntė raštą į EK
Oficialių žinių nėra jokių, neoficialios – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nusiuntė Europos Komisijai (EK) pažymą, kad Lietuva tiesioginių išmokų „lubas“ pradės taikyti kitąmet, nors pagal galiojantį reglamentavimą to neprivalo daryti. Ką parašė – nerodo nė Seimui.
Žemdirbiai pyksta, kad ministerija tokio sprendimo nederino su savo partneriais – jiems atstovaujančiomis organizacijomis. Pyksta ir dėl to, kad nežino, kas suguldyta į tą raštą, kad tokius svarbius sprendimus ministras EK pateikia slapčiomis.
Pyksta ir dėl to, kad valdžia sumanė atimti pinigus, kurie skiriami ne kam kitam, bet darbuotojų algoms, o kartu mokesčių pavidalu pamaitina ir savivaldybių, ir valstybės biudžetus.
„EK pateikto dokumento nematėme, apie jo turinį galime spręsti tik iš formalaus ministerijos atsirašinėjimo į mūsų užklausas. Taigi Lietuva nutarė kirsti dvigubai – ir mažinti tiesiogines išmokas, ir dar atimti galimybę sumažintas išmokas kompensuoti darbo užmokesčiu. Kitos ES šalys renkasi kitus kelius. Mums tai taip pat žadėjo premjerė, – yra sakęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. – Gal ministras patars, kaip susimokėti už pabrangusią elektrą, kurios kilovatvalandės kaina pakilo nuo 0,04 iki 0,08 euro? Arba už dyzelinius degalus, kurių tona pabrango nuo 392 eurų iki 553 eurų? Ar už trąšas, pabrangusias nuo 288 iki 490 eurų už toną?“
Dengia žaliavų kainą
„Išmokas EK ne šiaip sau dalija, bet tam, kad verslui padėtų išsilaikyti kaime. Juk už mūsų gaminamas žaliavas – pieną – mokama neadekvačiai mažai. Dirbu kaime seniai, gerai žinau ir tai, kad per 30 metų pieno kaina realiai juk nesikeitė. O per 80 proc. pajamų sudaro pienininkystė, kitas – mėsa, grūdai.
Todėl tiesioginės išmokos yra tos pajamos, kurios ypač svarbios pas mus dirbantiems žmonėms. Jie nėra kokie nors antrarūšiai, bet valdžiai atrodo, kad kaimiečiai pragyvens ir be normalių algų“, – žodžių kišenėje neieškojo Gintautas.
Jis sako tai, ką mano, nes jam skaudu, kad toks atsainus yra valdžios požiūris į kaimą: „Ji pamatė, kad kaimas prakuto, kad vaikštant po fermas nebereikia avėti guminių batų. Nors tai padaryti mums pavyko beprotiškai daug dirbant ir taupant, valdžiai tai nė motais. Ji lyg kurčia.
Tiesiai niekas nepasako, kad su tomis „lubomis“ norima pakenkti vienam politikui, bet nukentės visi.“
Jis neneigia – taip, yra didelių žemės plotų savininkų, tačiau verta pasidomėti, kas juose daroma.
„Jeigu ten plėtojama žemdirbystė, jei diegiamos naujausios technologijos, jeigu melžiama karvių ir auginama mėsinių galvijų, jeigu sudaromos geros sąlygos darbuotojams ir mokamos geros algos, jeigu nedaroma žalos gamtai, kodėl tokį ūkį reikia žlugdyti?“ – logikos ŽŪM sprendime pasigedo G.Gumauskas.
Išsami skaičių kalba
Padovinio bendrovė deklaruoja (kartu su nuomojama) apie 2800 hektarų žemės – jos tenka maždaug po 27 hektarus vienam dirbančiajam. Vidutinė alga, kurią į rankas gauna, pavyzdžiui, mechanizatoriai ir melžimo operatorės, siekia 1000 eurų.
G.Gumauskas išvardijo: per 2020-uosius darbo užmokesčiui buvo skirta per 1,5 mln. eurų, iš jų algoms į rankas – 0,982 mln. eurų, likusi dalis – „Sodros“, sveikatos draudimo, gyventojų pajamų mokesčiams. Be jų, Marijampolės savivaldybei mokamas gyventojų pajamų ir žemės mokestis.
„Vien PVM pernai sumokėjome 440 tūkst. eurų, taigi pamaitiname valstybės biudžetą sočiai.
Tuo metu tiesioginių išmokų už 2020-uosius esame gavę apie 200 tūkst. eurų. Įvedus „lubas“ būtų nurėžta apie 60 tūkst. eurų šios sumos. Iš ko reikėtų mums ją atimti? Iš savo darbuotojų? Neįstengtume mokėti jiems tokių algų kaip dabar“, – kalbėjo Gintautas.
Buhalterijos knygą praskleidė ir gyvulininkyste besiverčiančios Okainių žemės ūkio bendrovės vadovas Vilius Samuolis. Pasak jo, bendrovė dirba (kartu su nuomojama) 3200 hektarų žemės, tiesioginių išmokų suma siekė 234 tūkst. eurų. Pritaikius „lubas“ būtų prarasta 74 tūkst. eurų.
„Turime apie 2900 galvijų, iš jų 1150 melžiamų karvių. Per metus vien mokesčių sumokame 1 mln. eurų, o žmonių atlyginimams, juos atskaičius, tenka 800 tūkst. eurų“, – sakė V.Samuolis.
Taigi išmokos yra vienintelis būdas, skatinantis kaime algas mokėti ne vokeliuose, bet orias.
Grėsmės – nė motais
Noras kuo greičiau sukalti išmokų „lubas“ yra politinis sprendimas. Tuo neabejoja ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas, minėtos asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.
„Apie tai, kokios grėsmės kils nurėžus tiesiogines išmokas, aiškinome ne kartą, kalbėjome skaičių kalba. Tačiau su mumis nediskutuojama. Būčiau neteisus sakydamas, kad tik ši valdžia nesikalba, – ankstesnei valdžiai taip pat ne visi mums, gamybininkams, aktualūs klausimai buvo įdomūs“, – sakė P.Puskunigis.
Pasak jo, „lubos“ pradangina galimybę kurti naujas ir išsaugoti jau esančias civilizuotas, oriai apmokamas darbo vietas kaime.
„Mūsų bendrovė gyvena iš pienininkystės, valdo (kartu su nuomojama) apie 1500 hektarų žemės. Joje dirba apie 90 žmonių ir jie visi pernai sumokėjo per 1,09 mln. eurų mokesčių.
Jeigu tiesioginės išmokos bus nukirstos, neįstengsime rinkoje konkuruoti su kaimynais ir trečiosiomis šalimis. Taigi mūsų valdžia padarys didelę paslaugą konkurentams, – nesuabejojo P.Puskunigis. – EK siūlo mažinti lubas iki 100 000 eurų. Ši tvarka įsigalios nuo 2023 m., o dabar taikoma tvarka pereinamajam laikotarpiui – 150 000 eurų „lubos“. Mes sutiktume su siūlymais, jei iš paramos būtų išskaičiuojamas darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai. EK neprieštarauja, kad dėl atlyginimų sprendimą priimtų šalis narė. Tokiam modeliui pritaria Estija, Slovakija, Lenkija, Čekija, Vengrija ir kitos šalys bei jų vyriausybės, o mūsų ministras priėmė vienasmenį sprendimą taikyti išmokų sumažinimo mechanizmą (vadinamąsias lubas) neatsižvelgiant į atlyginimus ir visuomeninių žemdirbių organizacijų siūlymus.“
Jį stebina ir tai, kad valdžia yra dviveidė, – nuolat kalba apie būtinybę palaikyti kaimo gyvybingumą, bet elgiasi priešingai.
Neturi ko komentuoti
Pasak žemės ūkio ministro patarėjo Sauliaus Jarmalio, kol kas nėra priimta jokio sprendimo, susijusio su tiesioginėmis išmokomis.
„Vadinamasis notifikavimas reiškia konsultacijas su Europos Komisija, jos vyksta. Aiškinamės, ar galima taikyti „lubas“ ir kokie būtų reikalavimai. Yra tik pasiūlymai, nieko daugiau.
Taigi kol kas jokių sprendimų nėra priimta, todėl šiuo metu neturime ko pakomentuoti. Rudenį bus grįžta prie šio klausimo“, – sakė S.Jarmalis.
Dvi išmokų schemos
Tiesioginės išmokos yra mokamos pagal dvi galiojančias schemas. Viena jų – bazinės išmokos, kurios pasiekia žemės savininkus pagal praeityje deklaruotą plotą. Taigi jas gauna ir tie, kurie savo žemėse neūkininkauja, bet, pavyzdžiui, turi įrengę golfo laukus. Tai „istorinė“ išmoka ir ji taikoma senosiose ES šalyse.
Kita schema – vienkartinės išmokos už plotus. Jos apskaičiuojamos pagal kasmet deklaruojamus dirbamosios žemės plotus, tad pritaikius „lubas“ dalis deklaruojamo ploto bus palikta be išmokų. Taigi Lietuvos žemdirbiai nukentės.
Taikyti tiesioginių išmokų mechanizmą leidžia, bet neįpareigoja ES priimti teisės aktai, kartu leisdami šalims narėms apsispręsti dėl atlyginimo išskaičiavimo.
2022-aisiais Lietuva turėjo teisę netaikyti išmokų mažinimo ir ribojimo priemonės, nes mūsų šalyje naudojamas pirmųjų hektarų paramos modelis, kai išmokoms už pirmuosius 30 ha skiriama bent 5 proc. visų šalies tiesioginių išmokų voko. Lietuvoje tam skiriama 15 proc., ji didžiausia ES ir 2021 m. sieks 55 mln. eurų.
Lietuvoje yra 120 tūkst. ūkininkų ūkių ir žemės ūkio įmonių. Skaičiuojama, kad naujasis teisinis reguliavimas leistų sutaupyti apie 10 mln. eurų, kurie esą bus padalinti smulkiesiems.
