Vertinant europiniu mastu, Lietuva jau dabar yra pakankamai žalia, sako A.Milašius, vadovaujantis bendrovei, dirbančiai apie 1900 hektarų žemės ir turinčiai maždaug pusantro tūkstančio galvijų pieno ūkį. Savo žodžius jis pagrindžia keliais argumentais, įskaitant nedidelį, palyginti su kitomis ES šalimis, pesticidų ir kitų medžiagų naudojimą ūkiuose. Geriausiai pašnekovo žodžius iliustruoja jo paties vadovaujamoje bendrovėje įdiegtos inovacijos, kurios leidžia dirbti ir našiau, ir tvariau.
Dosniai investuoja į naujoves
„Praėjusiais metais investavome į gyvulių stebėjimo sistemas – tai jų judesius ir kitus parametrus fiksuojantys davikliai, pvz., leidžiantys tiksliai nustatyti, kada tinkamiausias laikas apsėklinti. Anksčiau šios priemonės buvo gana primityvios, rują galėdavome nuspėti tik apytiksliai. O dabar – kone valandų intervalu“, – apie naujovę pasakoja A.Milašius.
Nustebusiems miesto žmonėms jis paaiškina: šios technologijos leidžia sutaupyti laiko, nereikia laukti kito ciklo, dirbama našiau. Negana to, davikliai stebi, kaip veikia gyvulio virškinimo sistema, tai leidžia koreguoti šėrimo planus, racioną, kuris labai subalansuotas – iki 30 ingredientų.
Ūkyje pasirūpinta itin patogiomis dezinfekcijos prieš melžimą technologijomis, įrengta moderni melžimo aikštelė. Šiuo metu fermoje įrengiamas robotas, kuris reikiamu laiku gyvuliams pristums pašarą – to nebereikės daryti traktoriumi-dalytuvu. Kas prižiūrės robotą ir jo programinę įrangą? „Įmonė, iš kurios perkame įrangą, rūpinasi ir aptarnavimu, daug kas atliekama per nuotolį“, – paaiškina ūkio vadovas.
„Pakeliame ir dronus, apžiūrime laukus, bet čia nebe naujiena“, – kuklinasi A.Milašius.
„Kepalių“ vadovas sako: visos šios inovacijos – solidi ūkio investicija. O svarbiausias rezultatas – kad ūkyje žmogui dirbti lengviau, našumas didesnis. Tuo pat metu inovacijos pataiko ir į Žaliąjį kursą – viskas kur kas paprasčiau, nei vien skaitant strategijas.
Laiku įdiegti sprendimai
Kad reikia būti inovatyviems ir kiek įmanoma našesniems, bendrovė suprato jau prieš kelerius metus, sako Simonas Greičius, Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovės direktorius.
„Įdiegėme savo sprendimus, o tada matome – Žaliasis kursas vejasi. Mūsų veiksmai buvo į temą“, – juokiasi S.Greičius. Surimtėjęs priduria: jei ne bendrovės ankstyvi, į našumą nukreipti sprendimai, dabar nebepavyktų susitvarkyti, nes tiesiog pritrūktų kompetentingų darbuotojų“.
Labūnavos vadovas pasakoja – nebenori žmonės dirbti ūkyje, net jei didžiuoju žemės ūkio sezonu jiems siūloma 1500 eurų į rankas. Savaime suprantama, visi atlyginimai bendrovėje – su visais mokesčiais.
„Žiemą 900 eurų į rankas, pastaruosius du mėnesius buvo 1500 eurų. Bet žmonės sako – nenorime dirbti savaitgaliais, vakarais. Bet taip pavyksta ne visada. Tarkime, šienapjūtė – jei jau pradėjome, tai septynios dienos, – dėsto S.Greičius. – Kai pinigai nemotyvuoja, ieškome kitų būdų: geriname aplinkos infrastruktūrą, organizuojame išvykas, ekskursijas ir kt. Sprendimai ateina savaime. Beje, turime įsigyti dar našesnės technikos. Kuo našiau ir išmaniau dirbsime, tuo lengviau žmonėms žadėti laisvų savaitgalių.“
Pašnekovas vardija, ką bendrovė jau įsigijo: melžimo robotų – šiuo metu turi keturis, svajoja apie dešimt, du savaeigius purkštuvus, išmanųjį tręštuvą, modernių kombainų. Jis padrąsina, kad net ir sudėtingai technikai valdyti bendrovėje nebūtinas IT skyrius: „Žmogus, kuris moka išmaniajame telefone nusiųsti nuotrauką, atsidaryti vaizdo įrašą ir parašyti feisbuke, gali išmokti naudotis modernia žemės ūkio technika.“
Darbuotojų skaičius Labūnavoje per pastaruosius kelerius metus drastiškai smuko – ne dėl to, kad buvo atleidžiami. „Išėjo dėl pensijos, sveikatos problemų. Kai kurie jaunesni savo valia pasitraukė į kitas veiklas arba dėl to, kad tolerancija alkoholiui darbe – nulinė, – atvirauja S.Greičius. – O kalbant apie visai jaunus žmones, iš dešimties kaime lieka vienas kitas. Tai ir netinkamo valdžios požiūrio į kaimą rezultatas.“
ES Žaliasis kursas, anot S.Greičiaus, diktuoja tam tikras gaires bendrovėms, tačiau jos ir natūraliai imasi veiksmų, į kuriuos kreipia ES strategija.
„Man atrodo, kad Lietuvoje daugelis ūkių dirba ta kryptimi, tik apie tai nesusimąsto. Bijoma kažkokios nežinios ateityje, bet atidžiau pažvelgus mes kokiais 80 proc. jau esame Žaliajame kurse.
Moderni technika, tikslusis purškimas ir tręšimas, sulig melžimo robotais išaugusi gyvulių gerovė – viskas į tvarumą. Net sliekų nežalojame, o ražienas žiemai kurapkoms paliekame – argi ne tvaru? Galbūt visa tai įdiegėme labiau dėl efektyvumo, bet galiausiai viskas susiveda į žalumo ir tvarumo tikslus“, – užsidegęs kalba S.Greičius.
Prof. dr., VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė
„Skaitmeninimo procesai vyksta visuose versluose, taip pat ir žemės ūkyje, o ateityje tai bus neišvengiamai susiję ir su ES Žaliuoju kursu. Jau dabar Lietuvoje daug pažangių žemės ūkio įmonių ir ūkininkų, kurie naudoja skaitmeninius verslo ir sąnaudų valdymo technologijas, virtualiąją kooperaciją, modernią techniką, robotus. Atsiranda gyvulių, augalų internetas – tai technologija, kai skaitmeninis įrenginys teikia svarbiausią informaciją apie gyvulio būklę, analogiškai augalininkystėje – kai kuriose lauko vietose esanti įranga perduoda duomenis tiesiai į verslo valdymo programą. Vis intensyviau naudojami dronai – mokslininkai prognozuoja, kad ateityje apie 80 proc. pramoninių dronų rinkos telksis būtent žemės ūkio srityje.
Inovacijos jau yra diegiamos visuose žemės ūkio ir maisto gamybos grandinės etapuose. Skaitmenizavimas, robotizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų, medžiagų kiekius, sumažina rankų darbo poreikį. Per artimiausius 10 metų, prognozuojama, apsirūpinsime autonomine technika – išmaniais traktoriais ir pan., kurių nebereikės vairuoti. Visos šios inovacijos didina našumą ir žemės ūkio verslininkų konkurencingumą.
Ir Lietuvoje, ir pasaulyje kalbama jau nebe apie ūkininkus, o apie žemės ūkio verslo valdytojus, kuriems būdingos naujos kompetencijos: duomenų analizė ir valdymas, rizikų, sistemų integruotas valdymas. Atsiranda skirtingi verslo modeliai ir nebėra tiek svarbu, didelis ar mažas ūkis, kiek žemės ploto dirbama ar koks gyvulių skaičius turimas. Juk atsiranda, pavyzdžiui, vabzdžių ūkiai – puikus naujos nišos pavyzdys. Tokių nišų, manau, susiras ir didieji, ir mažieji rinkos dalyviai.
Pokyčiai išties spartūs ir reikšmingi. Dar XX a. buvo svarbiausia darbuotojų darbo našumą, dabar visiškai kitaip – didžiausias dėmesys yra kvalifikuotų darbuotojų žinioms gausinti ir inovacijoms diegti. Į tai turėtų būti kreipiama visa bendroji žemės ūkio politika.“
