Kiaulių augintojai abejoja, ar gaus visą 6 mln. eurų valstybės paramą

Didelių kaštų ir žemų kainų bei kitų pandemijos padarinių alinamiems kiaulių augintojams iš Vyriausybės rezervo ketinama skirti 6,3 mln. eurų paramos. Tačiau ūkininkai sako, kad šių lėšų neužteks kompensuoti nuostolius, be to, dalies pinigų jie negaus dėl mažų išmokų „lubų“.

Kiaulių augintojams iš Vyriausybės rezervo ketinama skirti 6,3 mln. eurų paramos. Tačiau ūkininkai sako, kad šių lėšų neužteks kompensuoti nuostolius, be to, dalies pinigų jie negaus dėl mažų išmokų „lubų“.<br>V.Balkūno nuotr.
Kiaulių augintojams iš Vyriausybės rezervo ketinama skirti 6,3 mln. eurų paramos. Tačiau ūkininkai sako, kad šių lėšų neužteks kompensuoti nuostolius, be to, dalies pinigų jie negaus dėl mažų išmokų „lubų“.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sniegė Balčiūnaitė, BNS

Feb 23, 2022, 1:59 PM, atnaujinta Feb 23, 2022, 2:02 PM

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, dėl 6,3 mln. eurų paramos su Finansų ministerija jau sutarta, o Vyriausybė turėtų apsispręsti kitą savaitę.

„Gauta parama 6,3 mln. eurų kiaulininkystės sektoriaus gyvybingumui palaikyti. Išmokos būtų skaičiuojamos už realizuotas kiaules, parduotas nuo spalio (2021 metų – BNS) iki sausio pabaigos, po 35 eurus už paskerstą kiaulę“, – trečiadienį Kaimo reikalų komitete, svarstant situaciją kiaulininkystės sektoriuje, pranešė viceministras.

Pasak jo, vienas paramos prašytojas arba susijusių asmenų grupė galės gauti ne daugiau kaip 700 tūkst. eurų, paramos galės kreiptis ir smulkiausi kiaulių augintojai, o pinigai juos galėtų pasiekti per mėnesį ar pusantro: „Po Vyriausybės posėdžio tą pinigų sumą turime suderinti su Europos Sąjunga“.

„Finansų ministerija griežtai pasisako prieš didesnį pinigų skyrimą, nes dar tik metų pradžia ir neaišku, kaip susiklostys visi biudžetai. Apie didesnį lėšų skyrimą kol kas nesvarstoma“, – teigė viceministras.

Tačiau kiaulių augintojai sako, kad paramos „lubos“ yra per žemos. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas įsitikinęs, kad jos kiaulių augintojams neleis paimti visų pinigų.

„Su tokiomis lubomis sektorius pinigų negalės paimti. Padariau skaičiavimą – sektorius galės paimti tik 4,7 mln. eurų, nes smulkiems ūkiams jau buvo metų pabaigoje išmokėta apie 1,45 mln. eurų. Šitie ūkiai iškris iš paramos, o patys stambiausi ūkiai dėl lubų irgi iškris“, – komitete pareiškė jis.

A. Baravyko teigimu, sektoriaus nuostoliai, besikaupiantys nuo 2020 metų, siekia apie 23 mln. eurų, nors Žemės ūkio ministerija pripažįsta tik 14,7 mln. eurų.

Įmonės „Vyturys“ savininkas Valdemaras Sadaunykas komitete piktinosi, kad tegaus penktadalį ar šeštadalį siūlomos paramos: „Jaučiuosi diskriminuojamas“.

Kęstutis Vaicekauskas, kurio šeima valdo „Akmenlitos“ ir Eigirdžių fermas bei „Merkio agrofirmą“, sako gausiąs dar mažiau: „Gausime pusę tos paramos, ne 35 eurus, o 15 eurų“.

Kaimo reikalų komitete dirbantis „darbietis“ Vigilijus Jukna pareiškė, kad „lubos“ turi būti peržiūrimos arba naikinamos.

Viceministro P. Astrausko teigimu, apsisprendimą dėl paramos „lubų“ dydžio lėmė tai, kad stambieji fermų valdytojai gali lengviau pasiskolinti negu smulkieji.

„Finansų ministerija akcentuoja, kad didelės įmonės, didelis kapitalas su akcininkais, kurie turi geresnius išteklius arba geresnes derybines opozicijas prieš bankus, geriau gali išsilaikyti, palyginti su smulkiaisiais, su lietuviškais kiaulių augintojais, kurie susiduria su finansiniais sunkumais, apyvartinių lėšų trūkumu“, – aiškino viceministras.

„Didesni kiaulių augintojai turi didesnį energetinį nepriklausomumą, nes jų teritorijose yra įrengtos ir biodujų jėgainės, jie gali naudoti elektros energiją“, – pridūrė P. Astrauskas.

Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, be kita ko, pranešė, kad Lietuva Europos Komisijos prašo leidimo teikti 6 metų trukmės lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms. Pasak jos, į jas galės pretenduoti ir ūkininkai, tokias paskolas trejiems metams jau gavę anksčiau.

„Tik tokiu atveju abiejų paskolų suma negalės būti didesnė negu 1 mln. eurų“, – informavo ministerijos atstovė.

P. Astrausko teigimu, sektoriui ir ateityje gali kilti sunkumų, nes dėl geopolitinės situacijos grūdai gali dar brangti.

„Ateities perspektyvos nėra palankios tame sektoriuje – neprognozuojam, kad grūdų kaina grįš į prieš tai buvusius lygius ir, tikėtina, kad jie gali dar kilti dėl tam tikrų geopolitinių dalykų“, – komitete teigė P. Astrauskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.