Technologijos teisingiems sprendimams
Tiksliosios žemdirbystės tikslas –taupiai ir saugiai naudoti degalus, trąšas ir sėklas, gerinti gaminamų produktų kokybę, didinti ūkių konkurencingumą. Duomenų rinkimą, perdavimą ir analizę pagal numatytus algoritmus palikus techniniams įrenginiams, žemės ūkio sektoriaus darbuotojams atsiveria naujos galimybės, nuo darbų planavimo iki tikslingo resursų panaudojimo.
Trisdešimt metų gyvuojančios lietuviško kapitalo įmonės „Dojusagro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Edvinas Navickas atskleidžia, kad dirbtinis intelektas žemės ūkyje padeda laiku priimti teisingus sprendimus. „Dirbtinis intelektas apdoroja didelius duomenų kiekius ir teikia rekomendacijas, mes galime labai greitai prioritezuoti darbus atsižvelgdami į kintančias oro sąlygas ir visus darbus atlikti kokybiškai, išvengiant klaidų“, – technikos skaitmenizavimo suteikiamas naujas galimybes atskleidžia E. Navickas.
Dirbtinis intelektas mažesnėms išlaidoms
Dirbtiniam ir intelektui irrobotizacijai vis labiau įsitvirtinant žemės ūkio sektoriuje, daugėja tikslumo, išsamių ir realiu laiku gaunamų duomenų analize paremtų sprendimų. Pagal realią situaciją teikiamos rekomendacijos prisideda prie „žaliojo kurso“ reikalavimų įgyvendinimo ir brangių resursų taupymo.
„Ūkininkai jau naudoja azoto sensorius, kurių dėka augalaitręšiami tiksliai, kur reikia, nepadauginant maistinių medžiagų. Skenuojant augalo paviršių gautus duomenis, galima pasitelkti ir augimo reguliatorių, augalų apsaugos nuo ligų priemonių paskirstymui tik ten, kur jų labiausiai reikia“, –apie tiksliųjų technologijų naudojimą žemės ūkio sektoriuje dalijasi Evaldas Badauskas, „Dojusagro“ verslo klientų pardavimų projektų vadovas.
Ūkiuose naudojami azoto sensoriai tiksliam tręšimui, piktžoles atpažįstančios kameros tikslingam pesticidų paskirstymui, autonominiai dronų spiečiai augalų būklės stebėjimui ir insekticidų purškimui, išmanūs derliaus rinkimo, gyvulių priežiūros bei kiti skaitmenizacijair robotizacija paremtisprendimai agrosektorių transformuoja į šiuolaikinį, racionaliai resursus naudojantį ir žaliojo kurso kryptimi einantį verslą.
Anot E. Badausko, augalų apsaugos nuo ligų priemonės ir trąšos šiuo metu sudaro apie 70 procentų žemės ūkio sektoriaus įmonių patiriamų išlaidų, todėl tiksliai pagal poreikį naudodami resursus ūkininkai ne tik saugo gamtą, bet ir patiria žymiai mažesnes išlaidas.
Tiksliosios technologijos konkurencingam verslui
Tiksliosios technologijos taip pat jau kelis dešimtmečius yra plačiai naudojamos ir transporto srityje: duomenų rinkimas, procesų skaitmenizavimas, dirbtinio intelekto sprendimai ir inovacijos suefektyvina, optimizuoja ir supaprastiną transporto bei logistikos įmonių darbą visame pasaulyje. Šiose srityse yra ypač aktualu realiuoju laiku stebėti transporto priemones, jų saugomo rodiklius, veiklos sąnaudas ir našumą, o tai padeda įmonėms efektyviau planuoti savo darbą, mažinti oro taršą ir kaštus bei prisidėti prie „žaliojo kurso“ tikslų įgyvendinimo.
Pasak vienos pirmaujančių mobilumo paslaugų teikėjų logistikos ir krovinių gabenimo sektoriuje įmonės „DKV Euro Service Baltikum“ vadovo Artūro Michejenko, poreikį efektyvinti savo veiklą vieni pirmųjų jau prieš kelis dešimtmečius suprato ir inovacijas savo veikloje pradėjo diegti lietuviai.
„Lietuva yra Europos Sąjungos periferija, mes atliekame tarptautinius ilguosius pervežimus ir mums kaip niekam kitam reikia efektyvinti kilometrus, kuro sunaudojimą, važiavimo laiką, todėl Lietuva Europoje šiandien yra viena iš lyderių pagal tiksliųjų ir skaitmeninių technologijų pritaikymą transportui.“
Pasak A. Michejenko, jeigu transporto įmonė negali pasiūlyti krovinio realaus laiko stebėsenos, tai jai uždarytos beveik visos galimybės bendradarbiauti su tokiomis pasaulinio lygio įmonėmis kaip „Amazon“, DHL ir t. t.
„Prekių siuntėjai jau dabar nori savo krovinius matyti sistemoje realiuoju laiku. Stebėdami duomenis, jie gali efektyviau planuoti krovinio pristatymo laiką ir pagal tai dėlioti darbuotojų grafikus, sandėlio darbą ir jo užimtumą. Be to, visa tai įgalina efektyvinti veiklą per kaštus, o per sutaupytus kilometrus mažinti CO2 emisiją“, – sako A. Michejenko.
Transporto sektorius vystosi labai greitai ir jau dabar galime matyti kitą jo raidos etapą – autonominius vilkikus, kuriuos, sureguliavus teisinius apsektus, savo keliuose matysime vis dažniau.
Daugiau apie žemės ūkio ir transporto sektorių skaitmenizacijos galimybes ir iššūkius – jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lrytas TV“.
