Panevėžio rajono ūkininkai dar nesiskundžia pabrangusiomis trąšomis

Agresyvus Rusijos pradėtas karas Ukrainoje perkirto tiekimo grandines, o pritaikytos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.

Agresyvus Rusijos pradėtas karas Ukrainoje perkirto tiekimo grandines, o pritaikytos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
Agresyvus Rusijos pradėtas karas Ukrainoje perkirto tiekimo grandines, o pritaikytos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų.<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
„Lietuva pasirengusi užsiauginti didžiąją dalį produkcijos, kuri būtina savo šaliai“, – pasakojo Z. Bakanienė ir teigė, kad 2021 metų derlius buvo neblogas.<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
„Lietuva pasirengusi užsiauginti didžiąją dalį produkcijos, kuri būtina savo šaliai“, – pasakojo Z. Bakanienė ir teigė, kad 2021 metų derlius buvo neblogas.<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Raimonda Mikučionytė, jp.lt

Mar 23, 2022, 1:17 PM

Tačiau trąšų gal ir nepritrūks, bet jos pabrango ne dvigubai, bet kone keturgubai ir už toną prašoma 1200 eurų.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė bei Lietuvos žemės ūkio rūmų konsultantė Danguolė Kuzmienė ramina ir aiškina, kad Panevėžio rajono ūkininkai kol kas nesiskundžia ir ruošiasi pavasarinei sėjai.

Skundų dar nesulaukė

Nors trąšų poreikis pavasarį smarkiai išaugo ir rinkoje jų trūksta, Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja laikraščiui „Tėvynė“ sako, kad skundų iš rajono ūkininkų dar neturi.

„Tokių skundų, kad trūksta trąšų, iš ūkininkų nesulaukėme. Su žemės ūkio bendrovėmis kalbamės kone kasdien apie dabartinę susiklosčiusią situaciją, bet jos aiškina, kad nenusimena. Teigia, kad kai ką iš trąšų turi nuo pernai bei planuoja jų gauti ir šiais metais. Ūkininkai sako, kad trąšų naudos mažiau, bet pripažįsta, jog situacija yra tokia, kokia yra“, – aiškino skyriaus vedėja.

Kainos kils

Pasak jos, trąšų kaina pakels ir grūdinių kultūrų bei maisto produktų – duonos, batonų ir kitų miltų gaminių – kainas.

„Kainos ir dabar kyla, net nereikia laukti rudens. Kita vertus, net negalime prognozuoti, kaip bus. Rajono savivaldybė neatlieka prognozavimo funkcijų, bet reikia tikėtis, kad maisto kainos, o ypač duonos gaminių, kils. Viskas priklauso nuo karo situacijos Ukrainoje.

Reikia pirmiausia pasėti ir užauginti. Šiaip jau Lietuva pasirengusi užsiauginti didžiąją dalį produkcijos, kuri būtina savo šaliai“, – pasakojo Z. Bakanienė ir teigė, kad 2021 metų derlius buvo neblogas.

Tiki verslu

Žemės ūkio skyriaus vedėja mano, kad ūkininkai nepritrūks trąšų, nors jos ir pabrango.

„Ūkininkai turės, kuo tręšti laukus, nors trąšos ir pabrango, ir užaugins derlių. Tikime verslu ir manome, kad panikuoti nereikia. Žemdirbiai pasiruošę visokiems iššūkiams ir laukia sėjos pradžios. Neturime nė vienos kritinės situacijos pas Panevėžio rajono ūkininkus“, – mano Z. Bakanienė.

Stebisi kainomis

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Panevėžio skyriaus pirmininkė bei Lietuvos žemės ūkio rūmų konsultantė D.Kuzmienė baisisi išaugusiomis trąšų kainomis.

„Pabrango daug, nuo 250 eurų už toną iki 1250 eurų. Manau, kad kainos kilo keturgubai. Todėl gali pakilti ir grūdų kainos. Anksčiau trąšos atkeliaudavo iš Baltarusijos, o dabar vežamos iš visos Europos. Iš Lietuvos gamintojų ūkininkai trąšų negauna – jie viską išveža, importuoja. Kita vertus, lietuvių gamintojų trąšos labai brangios. Daug pigiau buvo pirkti iš kitų gamintojų nei iš savų“, – aiškino D. Kuzmienė.

Mažiau chemijos į dirvą

Tačiau LŪS Panevėžio skyriaus pirmininkė sako, kad panikuoti dar negalima.

„Yra ir kitų alternatyvų – mikroelementų, kuriuos galima įterpti į dirvą. Esmė tai, kad bus mažinami trąšų kiekiai į dirvožemį, o tai nėra blogai – gamta išloš ir mažiau trąšų pateks į dirvas. Mažiau pils salietros – mažiau chemijos bus produkte – užaugintuose grūduose.

Antra vertus, kuo mažiau pils salietros, tuo mažiau bus užauginta grūdų derliaus. Tačiau nereikia pergyventi, žemės yra tiek prisotintos chemijos, kad bus geriau, jei jos gaus mažiau“, – mano D. Kuzmienė ir teigia – ūkininkai bus priversti daryti žemės tyrimus ir į ją pils tokių trąšų, kokių reikia, bet pripažįsta, jog šiųmetis derlius bus brangesnis.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.