Inovacijų DNR: šiuolaikinės technologijos skverbiasi į miškininkystės sektorių

Šiandieninė miškininkystė išgyvena inovacijų bumą ir tai matoma įvairiose srityse, nuo medžių sėklų atrankos, iki tikslios medienos apskaitos. Technologijos miškų ūkyje tiesiogiai prisideda ir prie aukštos kokybės, operatyvumo, racionalaus resursų naudojimo ir skaidrumo užtikrinimo. Kokias inovacijas pasitelkia Lietuvos miškininkai ir kokios naudos galime iš to tikėtis, sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Pranešimo rengėjų nuotr.
Pranešimo rengėjų nuotr.
Pranešimo rengėjų nuotr.
Pranešimo rengėjų nuotr.
Valdas Kaubrė.<br>Pranešimo rengėjų nuotr.
Valdas Kaubrė.<br>Pranešimo rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 30, 2022, 8:03 PM

Technologijos padeda gerinti kokybę ir kiekybę

Šiuolaikinėje miškininkystėje technologijos pasitelkiamos įvairiose srityse, robotams jau patikimas medžių sėklų atrinkimas ir sėjimas. Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė pasakoja, kad anksčiau sėklos sėtos atvirame dirvožemyje, išaugdavo neapskaičiuojamas medelių kiekis, juos tekdavo retinti, kad užaugtų tinkami sodinimui miške medeliai. Dabar šiltnamiuose sėjamos atrinktos sėklos, per trumpą laiką paruošiami kokybiški sodmenys.

„Sėklos brangios, norint racionaliai jas panaudoti sukurtas visas technologinis procesas, kai sėklos rūšiuojamos pagal daigumą, gramus, dydį, robotai jas pasėja į konteinerius, kurie talpinami šiltnamyje. Atėjus rudeniui medeliai gali būti dedami į šaldytuvus ir pavasarį sodinami miške. Anksčiau sodmenį užauginti iki tinkamo sodinimui miške reikėdavo keturių–penkių metų, šiandien laikas sutrumpėjo daugiau nei per pusę. Technologijų dėka sutaupome ploto, mažiname sąnaudas, geriname ekologinę būklę“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

V. Kaubrė atkreipia dėmesį, kad inovacijas stengiamasi pasitelkti kiekviename procese, ieškoma, kas naujausio sukurta pasaulyje ir gali būti pritaikyta Lietuvos miškininkystėje: „Didelis dėmesys skiriamas medienos apskaitos tobulinimui. Pasaulyje jau taikomi fotogrametriniai metodai, kai mediena nufotografuojama ir remiantis algoritmais apskaičiuojamas jos tūris. Taip palengvinamas darbas darbuotojams ir pasiekiamas apskaitos tikslumas.“

Monitoringas ir apskaita patikimi dronams

Anot miškininko, anksčiau po vėjovartų, vėjolaužų ar esant kitiems pažeidimams, žmonės skirdavo daug laiko miškų inspektavimui, dabar monitoringas atliekamas pasitelkus dronus.

„Dronai skrenda virš miškų ir fiksuoja pažeistus plotus. Identifikavus tokias vietas, įvertinti konkrečią žalą vyksta miškininkai. Prieš keletą metų Kuršių Nerijoje dronų pagalba pavyko nustatyti pažeistus plotus ir juose plintančius kenkėjų židinius, visi darbai atlikti operatyviai ir kenkėjų židiniai suvaldyti“, – pasakoja V. Kaubrė.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius Gediminas Brazaitis, dirbantis su miško ekosistemose gyvenančių gyvūnų apskaitos metodais, atskleidžia, kad miškininkai dronus pasitelkia ir miško faunos apskaitai. „Svarbu žinoti, kiek turime paukščių, medžiojamų gyvūnų rūšių, tam pasitelkiami dronai su termokameromis. Paukščių apskaitai taip pat kuriamos automatinės ir autonominės paukščių balsų įrašymo technologijos. Programinės įrangos pagalba, analizuodami terabaitus surinktų duomenų, labai greitai surandame ieškomas paukščių rūšis“,– apie inovatyvias paukščių apskaitos priemones pasakoja VDU ŽŪA prof. G. Brazaitis.

Klimato pokyčiai keičia miškus

Šiuolaikiniai sprendimai pasitelkiami ir siekiant pakeisti klimato pokyčiams neatsparias medžių rūšis. Šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta. Labai svarbu atrasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą. Anot VDU ŽŪA profesoriaus G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.

Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausiai potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai. Su buku dirbama keliomis kryptimis.

Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. G. Brazaitis.

Inovatyvi medžių kirtimo technika – skaidrumui, tikslumui ir operatyvumui

Dėl miško darbų specifikos ir šio sektoriaus jautrumo visos pramonės kontekste, išmanūs sprendimai ir inovatyvi technika atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant skaidrumo ir tikslumo. Lietuvos miškuose naudojamos šiuolaikinės mašinos kerta tik nurodytame plote, atpažįsta medžių rūšis, kiekvieną kertamą medį suveda į apskaitos žurnalą ir sugeba jį nuleisti nepažeidžiant aplinkinių medžių, taip sumažinant galimus nuostolius ir išvengiant klaidų.

„Dojus agro“ vyr. pardavimo projektų vadovas Egidijus Šulcas pasakoja, kad iš tokios šiuolaikinės technikos gaunami tikslūs nukirsto medžio, pagamintos produkcijos duomenys, galima atlikti darbus bet kokiomis sąlygomis, neskaičiuojant darbo valandų, kurios šiame sektoriuje itin svarbios. Anot pašnekovo, šiuolaikinių technologijų ir realiu laiku prieinamų tikslių duomenų dėka visas procesas – nuo kirtimo, iki išvežimo vyksta sklandžiau ir operatyviau.

Daugiau apie šiuolaikines technologijas ir inovacijas miškininkystės sektoriuje – jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lrytas TV“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.