Tokį pasiūlymą Seime svarstomam 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Vigilijus Jukna, Viktoras Fiodorovas, Aidas Gedvilas, Valentinas Bukauskas, Vytautas Gapšys, Andrius Mazuronis.
Kaip pastebi darbiečiai, žemės ūkio sektoriai yra ekonomiškai stipriai nukentėję, todėl numatoma nacionalinė 9,3 mln. eurų parama, skiriama pagal Europos Komisijos 2022 m. kovo 23 d. deleguotąjį reglamentą, yra gerokai per maža ir padengtų tik dalį žemės ūkio sektoriaus gamintojų patirtų faktinių išlaidų.
Todėl darbiečiai siūlo paramą padidinti iki galimos dvigubai didesnės sumos – 15,3 mln. eurų, t. y. skiriant papildomai 6 mln. eurų. Lėšas siūloma skirti iš Vyriausybės rezervo fondo.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys prof. dr. V. Jukna pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius dėl drastiškai išaugusių elektros, dujų, trąšų ir pašarų kainų patiria didelių ekonominių sunkumų.
„Negalima laukti, kol atskiri sektoriai nustos egzistuoti, o produkciją teks pirkti iš kitų šalių. Mes visi tikrai galime valgyti Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus. Todėl kartu su Seimo Darbo partijos frakcijos kolegomis įregistravome siūlymą, kad patikslintame biudžete žemės ūkiui būtų skirti ne 9,3 mln. eurų, o 15,3 mln. Krizė ir toliau tik gilėja, todėl būtina išnaudoti visas galimybes ir paremti šiuos labiausiai nukentėjusius sektorius. Tokia galimybė yra ir turi būti išnaudota“, – sako parlamentaras.
Prof. dr. V. Jukna atkreipia dėmesį, kad, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kiaulininkystės sektorius vien tik per 2021 m. patyrė 14,7 mln. eurų nuostolių.
Kadangi paukštininkystės sektoriuje pagrindinę sąnaudų dalį sudaro išlaidos pašarams ir energetikai, šiandien, anot jo, tiek kiaušinių, tiek paukštienos gamybos kaštai yra per pusę didesni nei iki pandemijos.
