Paramos siekiantiems ūkininkams privaloma laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų

 

V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 24, 2022, 3:26 PM

Nors klimato kaitą švelninantys ir kiti aplinkosauginiai standartai, taikomi paramos siekiantiems ūkininkams, galiojo ir anksčiau, nuo šiol jie turės dar didesnę reikšmę. Naujajame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta, kad būtent šių standartų laikymasis yra vienas svarbiausių paramos teikimo elementų, o reikalavimų nesilaikant – išmoka gali smarkiai sumažėti.

Nesilaikantiems standartų – mažesnės išmokos

Per naująjį paramos etapą numatyta skirti kiek daugiau nei 4,2 mlrd. eurų, kurie pasieks šalies ūkius 2023–2027 m. Iš jų daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų numatyta bazinėms tiesioginėms išmokos, skirtoms žemdirbiams. Tiesa, norint gauti paramą, būtina atitikti tam tikrus geros agrarinės ir aplinkosaugosžemės būklės , kitaip vadinamus GAAB, reikalavimus. Jais siekiama užtikrinti, kad bus išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė, mažinamas naudojamų trąšų kiekis, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.

Anot Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresniojo patarėjo Tado Švilpausko, šie standartai buvo taikomi ir anksčiau, tik šį kartą jų svarba – dar didesnė.

„Dauguma GAAB standartų buvo ir praėjusiame paramos laikotarpyje, bet naujajame jiems suteikta daugiau galių ir jie tampa vienu iš svarbiausių paramos teikimo elementų. GAAB reikalavimai privalomi visiems ūkininkams ir už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos,“ – tikina ŽŪM atstovas.

Naujajame laikotarpyje numatyta bazinė tiesioginė išmoka – apie 80 Eur/ha, tačiau T. Švilpausko teigimu, šiuo metu ŽŪM rengia ir netrukus jau turėtų paskelbti, kaip bazinės tiesioginės išmokos sumą paveiks vieno ar kito standarto nesilaikymas.

Siekiama išsaugoti daugiametes pievas

Vienas iš svarbių standartų, siekiant sumažinti klimato kaitą, yra GAAB1 – daugiamečių pievų apsauga. Daugiametėmis pievomis yra vadinami žemės plotai, užsėti daugiametėmis žolėmis arba natūralus žemės plotai, skirti gyvuliams ganyti ar žolei bei jos produkcijai gauti.

Nors GAAB1 standarto privalo laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos, pastebima, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje dėl įvairių priežasčių tokių plotų gerokai sumažėjo – ŽŪM duomenimis, nuo 2015 metų šalyje buvo suarta apie 12 proc. daugiamečių pievų.

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, yra įsipareigojusi nemažinti daugiamečių pievų daugiau nei 5 proc., o jei einamaisiais metais daugiamečių pievų plotas Lietuvoje sumažės daugiau nei leidžiama – numatomos baudos. Pareiškėjams gali tekti jas atkurti tame pačiame ar kitame plote, o per metus nevykdžiusiems šio įpareigojimo bus taikomos paramos sąlygų pažeidimo sankcijos. ŽŪM teigimu, dėl šio reikalavimo vis dar vedamos derybos su Europos Komisija.

„Be abejo, daugiametės pievos labai svarbios švelninant klimato kaitą, bet Žemės ūkio ministerija, norėdama apsaugoti šalies ūkininkus nuo priverstinio pievų atstatymo, vis dar tęsia derybas dėl referencinio daugiamečių pievų santykio ir jo apskaičiavimo. Bet, nepaisant to, kad tęsiamos derybos ES lygmeniu, tęsiamas ir pasirengimas reikalavimų įgyvendinimui“, – tvirtina Tadas Švilpauskas.

Svarbu paminėti, kad daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimas netaikomas, jei daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į namų valdos, komercinės, visuomeninės paskirties žemę; valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais; daugiametės pievos apsodinamos mišku (išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius).

Strateginiame plane iš viso aprašyti 9 skirtingi GAAB standartai, o kiekvienas jų reglamentuoja skirtingų sričių apsaugą: klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos (GAAB1, GAAB2, GAAB3), vandens išteklių būklės apsaugą (GAAB4), dirvožemio apsaugą ir būklės gerinimą (GAAB5, GAAB6, GAAB7) bei biologinės įvairovės apsaugą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.