Išmaniojo ūkininkavimo sistemos ūkiuose – neišvengiamos

Ūkio valdymo programų rinka pasaulyje iki 2026 metų turėtų išaugti dvigubai, o tuo tarpu Lietuvoje tik 30% ūkių yra įsidiegę arba planuoja pradėti naudoti tikslaus ūkininkavimo sprendimus. Nepaisant nusistovėjusių įpročių Lietuvoje ar baimės keistis, ūkiai skaitmenizavimo neišvengs dėl teisinių reguliavimų, ekonominės naudos ir jaunesnės kartos požiūrio.

Lietuvos rinkoje tik apie 30% pažangių ūkių yra įsidiegę arba planuoja pradėti naudotis tikslaus ūkininkavimo sprendimais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos rinkoje tik apie 30% pažangių ūkių yra įsidiegę arba planuoja pradėti naudotis tikslaus ūkininkavimo sprendimais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 31, 2023, 11:29 AM, atnaujinta Jan 31, 2023, 11:38 AM

Pasaulyje augantis žmonių skaičius ir poreikis juos išmaitinti, tvarumo reikalavimai ir siekis turėti ekonominę naudą žemės ūkį skatina ieškoti būdų, kaip iš kiekvieno hektaro išgauti kuo daugiau produkcijos. Ūkio valdytojams sprendimus tenka priimti čia ir dabar, todėl reikalingi automatizuoti ūkio valdymo sprendimai.

Populiarėja išmaniosios ūkininkavimo sistemos, kurios padeda vienoje vietoje kaupti ūkio duomenis, prognozuoti derlių, stebėti technikos, įrangos darbą, atlikti privalomas ataskaitas ir pan.

Ūkio valdymo programų rinka pasaulyje iki 2026 metų turėtų išaugti dvigubai. Šiandien ji sudaro 2,1 mlrd.$, o iki 2026m. planuojamas augimas iki 4,2 mlrd.$ (šaltinis: www.marketsandmarkets.com). Europa sudaro apie 10% bendros pasaulinės rinkos, o Lietuva sudarytų dar mažesnę dalį, tačiau tikėtina, kad ūkio valdymo programų naudojimas turėtų sparčiai augti. Augimą labiausiai skatina ūkių modernėjimas, besikeičianti karta ūkiuose, vyriausybių paramos programos ir įvairūs teisiniai reguliavimai.

Lietuvos rinkoje tik apie 30% pažangių ūkių yra įsidiegę arba planuoja pradėti naudotis tikslaus ūkininkavimo sprendimais, tokiais kaip RTK signalas, tręšimo žemėlapiai, kita programine įranga, automatiniais vairavimais. Deja, bet nemažai ūkių darbus vis dar dokumentuoja sąsiuvinyje arba iš viso jų neanalizuoja. Pagrindinė priežastis – naujovių baimė. Daliai Lietuvos ūkių skaitmeniniai sprendimai dar vis kelia nepasitikėjimą – brangu, neapčiuopiama nauda, trūksta įgūdžių, bijoma prarasti duomenis.

Tokių sistemų naudotojai Lietuvoje, jas perka iš užsienio gamintojų, tačiau nuo šiol galės įsigyti ir lietuvių sukurtą sistemą. Būtent ši išmani žemės ūkio valdymo programa padeda ūkininkams dirbti dideliame informacijos kiekyje.

Programoje galima lengvai įtraukti savo laukus iš valstybinių institucijų arba yra ir piešimo funkcija. Naudojant programą sukuriami skirtingi darbai, tokie kaip: tręšimas, purškimas ir sėjimas. Visus darbus galima valdyti darbų kalendoriaus funkcijoje, kur galima matyti kuriuos naudotojas atliko, atlieka ar atliks ateityje. Taip lengvai galima valdyti visus ūkio procesus vos keliais mygtuko paspaudimais.

Programos išskirtinumas – visus purškimus galima siųsti tiesiai į valstybines institucijas ir taip juos deklaruoti iškart deklaruoti. Kiekvienais metais pesticidų deklaravimas vis griežtėja, laikas deklaravimui mažėja, o ūkininuii sezonu metu ir taip sunku visur spėti.

Programoje yra dauguma Lietuvoje naudojamų trąšų bei visi Lietuvoje naudojami pesticidai su visa informacija, naudojimo normomis, veiksmingumu, galiojimu ir t.t.

Lietuvių „Geoface“, vystančios išmaniąją ūkininkavimo programą, direktorius Jonas Bakšys teigia, kad išmaniosios sistemos ūkiuose yra neišvengiamas įrankis: „Tai ne tik padeda valdyti ūkio informaciją, pasiskaičiuoti išlaidas ir prognozuoti derlių, pajamas. Tai būtinybė ir norma, kai ūkio duomenys tampa dar vienu svarbiu ištekliu pelningam ūkio rezultatui pasiekti“.

Augant technikos ir įrengimų, kuro, augalų apsaugos priemonių, trąšų kainoms ir darbo jėgos kaštams, ūkiai priversti galvoti, kaip uždirbti daugiau. Pavyzdžiui, išmaniųjų ūkininkavimo sistemų nauda pagalba efektyviai sumažinami trąšų kiekiai. Integruojant sukauptus laukų duomenis ir naudojant azoto tręšimo žemėlapius galima sutaupyti iki 15% azoto, dėl ko sumažinamos išlaidos, sumažinama rizika javų sugulimui, gaunama geresnė grūdų kokybė.

Ypatingą reikšmę ūkio sprendimams turi ir turės tvarumas. Ūkininkams keliami įvairiausi reikalavimai ūkininkauti tvariai, tausojančiai, ekologiškai. Iki 2030 m. žemės ūkyje reikės 50% sumažinti naudojamų pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką, o naudojamų trąšų kiekį – bent 20%.

Daugėja privalomos apskaitos, kuria kontroliuojamas pesticidų sunaudojimas. Čia taip pat pagelbėja išmaniojoje sistemoje deklaracijoms tinkamas funkcionalumas, kai nuo praėjusių metų privalomas augalų apsaugos produktų panaudojimo deklaravimas.

Viena iš svarbesnių skaitmenizavimosi sąlygų yra ūkio valdytojo amžius. Lietuvoje statistika rodo, kad tik 17 proc. žemės ūkio savininkų yra jaunesni kaip 40 metų, nors ūkio valdyme tiesiogiai dalyvauja vis daugiau jaunų žmonių. Jaunimas yra nusiteikęs dirbti kitaip – ne taip, kaip dirbo tėvai ir seneliai.

O ir vyresni – pabandę kokią nors programą jau nebenori grįžti atgal. Ūkiams, ypač jaunesnei kartai, reikalingi skaitmeniniai sprendimai, kurie leistų kaupti ir naudingai įdarbinti ūkio duomenis. Atsiranda vis daugiau ūkių, kurie nusprendžia ūkininkauti efektyviau ir jungiasi prie išmaniųjų ūkininkavimo sistemų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.