J. Oleko teigimu, šiuo metu regime neeilinę situaciją, kuri daugelį pieno ūkių gali privesti prie bankroto ribos.
„Stebime precedento neturinčią infliaciją, kurią sukėlė karas Ukrainoje ir vis dar išliekantys neigiami COVID-19 padariniai: energijos kainos išaugo du kartus, trąšų kaina padidėjo beveik šešis kartus, smarkiai išaugo elektros energijos ir kitų sąnaudų kainos. Tuo tarpu valstybėse narėse labai sumažėjo žaliavinio pieno supirkimo kaina“, – teigia europarlamentaras.
Atsižvelgdamas į šias problemas, vasario 3 d. J. Olekas kreipėsi į Europos Komisiją, užduodamas šiuos klausimus Žemės ūkio komisarui Januszui Wojciechowskiui:
· Ar Komisija, atsižvelgdama į dabartinę padėtį pieno rinkoje, kai valstybėse narėse labai sumažėjo žaliavinio pieno kaina, ir siekdama išvengti pieno gamintojų bankroto ir sukrėtimų pieno rinkoje, planuoja atidžiau išnagrinėti padėtį ir imtis kokių nors priemonių, kad sušvelnintų ją tiek pirminiams produkcijos gamintojams, tiek pramonei? Ar planuojama pradėti teikti tiesioginę paramą pirminiams produkcijos gamintojams pagal BRO 219 straipsnį?
· Dabartinė nugriebto pieno miltelių intervencinė kaina yra 1680 eurų už toną, tačiau ji neatitinka dabartinės precedento neturinčios infliacijos. Ar Komisija planuoja inicijuoti pieno kainos perskaičiavimą, kuris automatiškai paleistų intervenciją į rinkos priemones? Siūloma maždaug 2200 EUR/t kaina.
· Ar Komisija planuoja leisti atskiroms valstybėms narėms įgyvendinti sūrių sandėliavimo schemas, kai žaliavinio pieno kaina jų rinkose nukrenta žemiau to paties 0,22 EUR arba aukštesnio lygio?
Europos Komisija į europarlamentaro pateiktus klausimus atsakys per tris savaites. Kol laukiama jų sprendimo, J. Olekas kviečia Lietuvos Vyriausybę imtis skubių priemonių.
LSDP Žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius išskiria keletą priemonių, kurios būtų veiksmingos siekiant stabilizuoti žaliavinio pieno kainas.
„Viena iš iniciatyvų – pieno įstatymas, kurio kūrimo procese dalyvavo patys pieno gamintojai, perdirbėjai ir dalinai prekybininkai. Atrodė, jog jau buvome radę kompromisą, tačiau projektas buvo padėtas į stalčių. Manau, kad jis išspręstų didelę dalį problemų. Svarbu į jas žvelgti nacionaliniu mastu ir aktyviau padėti ūkininkams. Nepamirškime vidaus rinkos bei vidaus vartojimo. Juk mes, pirkėjai, matome pieno kainas savo lentynose. Reikia kalbėti ir apie tai, kad kaina susideda iš kelių dalių: pasaulinės bei vietinės kainos. Taip pat pagalvokime apie papildomą paramą mažiesiems ūkiams. Norint, kad jie gyvuotų ir tęstų veiklą, būtina didinti žaliavinio pieno supirkimo kainas“, – teigia M. Maciulevičius.
J. Olekas pabrėžia, kaip svarbu yra išlaikyti pieno sektorių gyvybingą.
„Pandemija ir tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą dar kartą parodė, kaip svarbu užsitikrinti apsirūpinimą maistu iš vietinių gamintojų. Turime dėti visas pastangas išsaugoti savo šalies pieno ūkius, užtikrinti sektoriaus ateitį, išlaikyti darbo vietas ir kaimo vietovių gyvybingumą“, – apie būtiną pagalbą kalba europarlamentaras.
