Ūkininkai nebesipurto nuotekų dumblo – tręšia ne tik gėlynus

Smarkiai pabrangusi energetika, o kartu – trąšos paskatino ūkininkus vėl prisiminti tai, kad laukus galima tręšti ir išdžiovintu arba nusausintu nuotekų dumblu. Tokį fenomeną pastebėjo nedidelės vandentvarkos įmonės.

Nuotėkų dumbą anksčiau įmonės išversdavo tiesiog laukuose. Tai privertė aplinkosaugininkus sugriežtinti reikalavimus.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Nuotėkų dumbą anksčiau įmonės išversdavo tiesiog laukuose. Tai privertė aplinkosaugininkus sugriežtinti reikalavimus.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Nuotėkų dumbą anksčiau įmonės išversdavo tiesiog laukuose. Tai privertė aplinkosaugininkus sugriežtinti reikalavimus.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Nuotėkų dumbą anksčiau įmonės išversdavo tiesiog laukuose. Tai privertė aplinkosaugininkus sugriežtinti reikalavimus.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Smarkiai išaugus trąšų kainoms vandentvarkos įmonėms nebereikia sukti galvos, kur padėti apdorotą nuotekų dumblą.<br> Organizatorių  nuotr.
Smarkiai išaugus trąšų kainoms vandentvarkos įmonėms nebereikia sukti galvos, kur padėti apdorotą nuotekų dumblą.<br> Organizatorių  nuotr.
Išdžiovintas nuotekų dumblas – neprastos trąšos.<br> Organizatorių  nuotr.
Išdžiovintas nuotekų dumblas – neprastos trąšos.<br> Organizatorių  nuotr.
Smarkiai išaugus trąšų kainoms vandentvarkos įmonėms nebereikia sukti galvos, kur padėti apdorotą nuotekų dumblą.<br> Organizatorių  nuotr.
Smarkiai išaugus trąšų kainoms vandentvarkos įmonėms nebereikia sukti galvos, kur padėti apdorotą nuotekų dumblą.<br> Organizatorių  nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-03-15 17:50, atnaujinta 2023-03-15 17:51

Ūkininkai dumblą kaip pakaitinę trąšą naudoja apželdintoms pakelėms, gėlynams ir net rapsų laukams tręšti.

Parengia tręšimo planus

Vandentvarkos įmonės „Varėnos vandenys“ direktorius Eimantas Kirkliauskas sakė, kad prieš kokius penkerius metus dumblą būdavo sunku kam nors įsiūlyti, o pastaruoju metu nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį sausintą dumblą noriai naudoja ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės.

„Parengiame tręšimo planą, suderinime jį su valstybinėmis institucijomis, o tada patys dumblą nemokamai nuvežame ūkininkams, – sakė E.Kirkliauskas. – Mūsų dumblas yra aukščiausios kategorijos, jis yra gera trąša“.

Gamina kompostą

O štai bendrovė „Ukmergės vandenys“ centrifugoje sausintą dumblą kompostuoja su bioskaidžiomis atliekomis – šakomis, žole, šiaudais, lapais, ir taip pagamintą kompostą nemokamai atiduodame ūkininkams mainais į šiaudus.

Šiek tiek kitokią kryptį pasirinko šilutiškiai. Bendrovė „Šilutės vandenys“ nuotekų dumblą tankina, tirština, apdoroja anaerobiniu būdu ir taip gamina biodujas, o tai, kad lieka, paskui sausinama, džiovinama bei granuliuojama.

Taip dumblo tvarkymo įrenginiuose pagamintos granulės pagal sunkiųjų metalų koncentraciją priskiriamos I – II kategorijai ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra tinkamos laukams tręšti.

Suderina su aplinkosaugininkais

Pasak „Šilutės vandenų“ vadovo Alfredo Markvaldo, tręšimo planai yra derinami su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais. „Pas mus rikiuojasi ūkininkų sunkvežimiai. Granules atiduodame dykai“, – patikino jis.

Anot įmonių vadovų, situacija kiek pagerėjo, kai Aplinkos ministerija palengvino dumblo naudojimo reikalavimus tręšimui bei rekultivavimui. Anksčiau šie reikalavimai buvo bene griežčiausi Europos Sąjungoje. Kurį laiką Lietuvos ūkininkai dumblu negalėjo tręšti net pakelių, nors tai darė Vokietija, Belgija, Olandija ar Graikija.

E. Kirkliausko teigimu, Aplinkos ministerija neturėtų griežtinti reikalavimų, nes automatiškai vėl atsiras problemų kur panaudoti susidarantį dumblą ir jis vėl pradės kauptis vandentvarkos įmonėse.

Reikalavimai jau švelnesni 

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus teigimu, pagal naujus Aplinkos ministerijos išaiškinimus kaip tik primygtinai prašoma dumblą naudoti tręšimui, o ne deginimui.

Taip pat skatinama apdorotą dumblą naudoti pažeistoms teritorijoms rekultivuoti. Prasčiausios kategorijos dumblas taip pat gali būti naudojamas nepavojingų atliekų sąvartynų rekultivacijai.

„Verslo logika atsigręžė į mus, – šyptelėjo B. Miežutavičius. – Smarkiai išaugus trąšų kainoms vandentvarkos įmonėms nebereikia sukti galvos, kur padėti apdorotą nuotekų dumblą, nes ūkininkai noriai jį ima žemei patręšti.

Aišku, geriau jį naudoti techninėms kultūroms, pavyzdžiui, gluosninių žilvičių plantacijoms ar apželdintoms pakelėms.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.