Paskelbė tyrimo duomenis
Anksčiau ES teritorijoje ištyrus 87 tūkst. maisto ėminių, nustatyta, kad net 96,1 proc. jų neviršijo leistinos pesticidų likučių normos maiste.
Visgi 2021-aisiais pateiktose švadose buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kone kas penktame mėginyje (18,58 proc.) pažymėtame kaip ekologiškas buvo rasta pesticidų likučių.
Šių metų ataskaitoje skelbiama, kad ištyrus užpernai paimtus 6530 mėginius, pažymėtus kaip ekologiškus, 1005 mėginiuose (18,58 proc.) rasta pesticidų likučių, o 117 (1,79 proc.) mėginių likučiai viršijo ES nustatytas leistinas normas.
Pastarasis skaičius didesnis, nei ankstesnėje ataskaitoje – leistinas normas viršijusių mėginių dalis pakilo nuo 1,5 proc. iki 1,8 procentų.
Atsižvelgdama į tai, kad ekologiškai auginamoje produkcijoje apskritai pesticidų ar trąšų pėdsakų būti negali, EFSA rekomenduoja valstybėms narėms pabandyti išsiaiškinti likučių atsiradimo priežastis bei kuo labiau išplėsti ekologiškų mėginių analizės sritį.
„Ypatingai dideli pažeidimai nustatyti ekologiškai išaugintuose iš trečiųjų šalių importuotose produktuose. Juose randama medžiagų, kurios ne tik nėra leidžiamos ekologinėje gamyboje, bet ir nėra leidžiamos tradiciniuose ūkiuose.
Pavyzdžiui, ekologiškose linų sėmenyse iš Kazachstano buvo rasta dimetoato, o raudonuosiuose dobiluose, kurie vartojami kaip maisto papildas, rasta chlorpyrifoso.
Ekologiškose bolivinės balandos sėklose iš Peru rasta dimetomorfo, kuris yra legalus ir saugus preparatas, tačiau draudžiamas naudoti ekologiniuose ūkiuose, kaip ir haloksifopas, kurio rasta ekologiniuose grikiuose iš Latvijos“, – sakė Zita Varanavičienė, asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė.
Visgi ES ištyrus 87 863 maisto ėminius, net 96,1 proc. jų augalų apsaugos produktų likučiai maiste neviršijo normų.
„Šis rezultatas visa procentine dalimi geresnis, nei ankstesniais metais, o EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome išties saugų ir kokybišką maistą.
Nors vis dar pasigirsta kritikos ūkininkams, neva jie piktnaudžiauja pesticidais, tyrimai rodo kitką – augintojai atsakingai laikosi nustatytų saugos reikalavimų ir moka išauginti produktus sveikam maistui. Pavyzdžiui, Lietuvoje ištyrus 1368 mėginius, vos 32 (2,3 proc.) neatitiko reikalavimų“, – sako Z. Varanavičienė.
Daugiamečio plano tyrimai
Šių tyrimų metu yra pasirenkama 12 skirtingų prekių kategorijų, kuriose labiausiai tikėtini pažeidimai arba anksčiau buvo aptikta pažeidimų. Šios prekių kategorijos yra pakartotinai tiriamos kas trejus metus.
Šių metų ataskaitoje analizuoti baklažanai, bananai, brokoliai, kultūriniai grybai, greipfrutai, melionai, saldžiosios paprikos, valgomosios vynuogės, pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kviečiai, galvijų taukai ir vištų kiaušiniai.
Iš viso ištirta 13 845 mėginių ir net 97,9 proc. jų pesticidų likučiai neviršijo leistinų normų. Visgi, palyginti su ankstesniais rezultatais, šis yra blogesnis, nes prieš trejus reikalavimus atitiko net 98,6 proc. produkcijos.
Tam , anot Z.Varanavičienės, yra svari priežastis.
„Šiemet labiausiai prasikalto Turkijos greipfrutų augintojai – net kas dešimtame greipfrute (9,9 proc.) buvo viršytos leistinos pesticidų normos.
Greipfrutų tyrimai iškreipė bendrąją statistiką, o apie tai kalbama ir ataskaitos autorių išvadose. Atmetus turkiškus greipfrutus, 2021 m. ir 2018 m. tyrimams imtų mėginių rezultatai būtų identiški ir abiem atvejais pesticidų likučių normas būtų viršytos vos 1,4 proc. mėginių“, – sakė Z.Varanavičienė.
Mokslu grįstas ūkininkavimas
„Joks ūkininkas nėra suinteresuotas naudoti daugiau augalų apsaugos produktų nei reikia, taip pat, kaip joks gydytojas šiaip sau neskiria dvigubų normų vaistų.
Europos ūkiai eina modernios tiksliosios žemdirbystės keliu, grįstu mokslo skaičiavimais ir rekomendacijomis, tad „iš akies“ augalų apsaugos produktų juose nepurškiama“, – sakė Z.Varanavičienė.
Pasak jos, Europos ūkiuose investuojama į tiksliosios žemdirbystės sprendimus, nes žemdirbystė visų pirma yra verslas. Kiekvienas ūkininkas yra suinteresuotas užauginti kokybišką, konkurencingą derlių, tausodamas išteklius.
„Augalų apsaugos produktai yra brangūs, todėl jų naudojama tik tiek, kiek būtina apsaugoti derlių nuo ligų ir kenkėjų.
Tvarus ūkininkavimas yra ne vien gamtosauginė sąvoka, bet apima ir pagarbą darbuotojui, socialinę atsakomybę, išteklių taupymą, įskaitant augalų apsaugą nuo juos puolančių ligų ir kenkėjų bei piktžolių.
Diskutuojant apie ekologinį ir tradicinį žemės ūkį svarbiausia nepamiršti esminės žemės ūkio misijos – auginti saugų ir sveiką maistą bei išmaitinti nuolat augančią populiaciją“, – teigė Z.Varanavičienė.
Analizuoja duomenis
Kiekvieną pavasarį EFSA paskelbia apibendrintus ES valstybių narių, Norvegijos ir Islandijos institucijų atliktus pesticidų likučių tyrimus maisto produktuose, vykdant importo kontrolę ir atliekant nacionalinę priežiūrą.
2023 m. ataskaitoje pateikiama 2021 m. surinktų mėginių analizė, kadangi tiek užtrunka nacionalinių duomenų rinkimas ir apibendrinimas.
