Iššūkiai veislinei triušininkystei Lietuvoje: dėl kainos aukojama kokybė

„Veislinės triušininkystės kultūra Lietuvoje yra nepasiekusi reikiamo lygio. Veislinis gyvulys yra tas, kuris pagal tarptautinius veislės standartus ir teisinį reguliavimą Lietuvoje yra visapusiškai tinkamas atstovauti tam tikrai veislei. Tačiau mūsų šalyje skirtumas tarp veislinio ir neveislinio triušio vis dar nėra tinkamai įvertinamas“, – portalui lrytas.lt teigė vienas iš veislinės triušininkystės pradininkų Lietuvoje Aloyzas Romualdas Mitrikevičius.

Veislinė triušininkystė Lietuvoje.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Veislinė triušininkystė Lietuvoje.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Veislinė triušininkystė Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Veislinė triušininkystė Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Veislinė triušininkystė Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Veislinė triušininkystė Lietuvoje.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 6, 2018, 1:25 PM

Kokybiškam veisimui pajėgumų yra

Pasak A.Mitrikevičiaus, sunku iki galo suprasti priežastis, kodėl pastaraisiais metais, lyginant su laikotarpiu prieš 4-5 metus ar dar anksčiau, veisliniai triušiai Lietuvoje neturi paklausos.

„Praeityje išgyvenome ir tokius laikus, kai nesugebėdavome patenkinti esamų poreikių. O dabar situacija yra tokia, kad parduodame tikrai ne visus veislinius, stiprios genetikos, konkrečios veislės standartus atitinkančius triušius. Kitaip sakant, realizuojame tikrai ne visus veislės prasme labai perspektyvius triušius“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.

A.Mitrikevičius veislinių triušių auginimu užsiima nuo 1963 metų ir yra Kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos narys.

Didžiausia problema – išsikreipusi rinka

Anot A.Mitrikevičiaus, veislinių triušių auginimo situaciją sunkina tai, kad, nesuprasdami skirtumo tarp veislinio ir veislės standartų neatitinkančio gyvulio, pirkėjai ieško kuo žemesnės kainos.

„Iš tarptautinės parodos ar Vokietijos veislyno atsivežu triušį už 180 eurų, Lietuvoje analogiškus triušius perka už daugmaž 60 eurų“, – pavyzdį pateikė ilgametis triušių augintojas.

Kitas Kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos narys Vytautas Mažeika, veisline triušininkyste užsiimantis nuo 2010 metų, pastebėjo, kad būna atvejų, kai stiprios genetikos triušio iš prestižinio Vokietijos veislyno kaina siekia net 300 eurų.

„Triušių rinkos negalima vertinti vienareikšmiškai. Veislinė triušininkystė Lietuvoje iš visų su triušininkyste susijusių sričių yra bene populiariausia. Kita vertus, kyla klausimas, kiek tai tikra ir teisinga, nes teisingai ir kryptingai šitą šaką vysto tik mūsų draugija ir jai priklausantys veislynai“.

„Augindami aukštos kokybės ir stiprios genetikos triušį, negalime jo parduoti pigiai. Todėl rinka yra ribota, iš mūsų veislinius triušius perka tie, kuriems kaina nesvarbu, svarbu kokybė. Tačiau vis tik didžiajai daliai Lietuvos pirkėjų kokybė nėra svarbu, svarbiausia žema kaina. Jie kelia klausimą, kodėl turguje galima nusipirkti 8 mėnesių triušį už 40-50 eurų, o iš veislyno jis kainuos 70-120 eurų“, – teigė V.Mažeika.

Trūksta ne švietimo, o teisinio reguliavimo

Pašnekovai sutarė, kad didžioji dalis triušių veisėjų Lietuvoje vadovaujasi kaina, o ne stipria triušių genetika, kilmės dokumentais, veislės standartų atitiktimi.

Pasak V.Mažeikos, švietimas yra svarbu, bet to nepakanka. Žmonės ne visada nori vadovautis gerąja užsienio valstybių patirtimi. Todėl valstybinės institucijos taip pat turėtų vaidinti svarbų vaidmenį.

„Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuo lapkričio buvo panaikinta ir prijungta prie kitų institucijų. Labai svarbu, kad ši institucija vykdytų stebėseną Lietuvoje, nes tai, kas tikra, turi būti tikra. Jei žmogus neturi sertifikato, kad jis užsiima veisline triušininkyste, tai jis ir negali ja užsiimti“.  

„Reikia kovoti su tais, kurie, prisidengdami veislinės triušininkystės vardu, platina neveislinius gyvūnus. Veislinis gyvūnas turi turėti veislę įrodančius dokumentus, jis turi atitikti standartus. Šiuo metu Lietuvoje į tai žiūrima pro pirštus“, – teigė pašnekovas.

V.Mažeika pastebėjo, kad plinta tendencija, kai žmonės, nenorėdami vykdyti reikalavimų, nuvažiuoja į Lenkiją, susimoka 80 zlotų ir įgyja lenkiško veislyno statusą.

„Lenkijoje tvarka yra tokia, kad sumoki pinigus ir gauni numerį, o tada jau gali daryti tą, ką nori. Dalis lietuvių taip ir daro, nusiperka numerį, gauna kilmės dokumentų blankus ir pigiai pardavinėja triušius.

Problema ne tik ta, kad tai įneša į rinką tikrą chaosą, nes pigiai parduodami veislės standartų neatitinkantys gyvūnai, bet ir ta, jog Lietuvoje tokio veisėjo niekas nekontroliuoja, netikrina atitikties veislės ir kokybės standartams, nes Lietuvoje veislyno statuso toks veisėjas formaliai neturi“, – teigė veislinių triušių augintojas.

Realizuoja ne tik Lietuvoje

Ilgus metus užsiimdamas veisline triušininkyste A.Mitrikevičius augino Vienos mėlynuosius, Vokietijos dėmėtuosius milžinus, Prancūzijos avinus, Belgijos milžinus, Naujosios Zelandijos baltuosius ir raudonuosius, Reksus, Vienos baltuosius ir Satinus.

Augintojas, kuriam du kartus buvo suteiktas veislinės triušininkystės meistro vardas, prisipažino, kad su visomis veislėmis atsisveikinti buvo sudėtinga, bet didžiausių simpatijų sulaukė Belgijos milžinai ir Vienos mėlynieji, kuriuos augina ir dabar.

Pasak jo, veislininkystėje kuo mažiau veislių turi, tuo geresnių rezultatų gali pasiekti. Geriems rezultatams reikia genetikos išmanymo, meilės gyvūnui, laiko, energijos ir aiškaus tikslo, kurio sieki.

V.Mažeika savo ūkyje augina Belgijos milžinus ir Prancūzijos-Vokietijos avinus. Ūkyje auga po 10 patelių ir po 2-3 patinus kiekvienai veislei.

Anot pašnekovų, pagrindiniai pirkėjai yra iš Lietuvos. Pastaraisiais metais nemažai triušių nuperka latviai, estai, triušiai keliauja ir į Norvegiją, Rusiją, Baltarusiją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.