Brokolių auginimas nesudėtingas ir panašus į baltagūžių bei žiedinių kopūstų priežiūrą, tačiau vitamino C kiekis brokoliuose net du kartus lenkia žiedinius kopūstus.
Daržovė, kuri ras vietą ant kiekvieno stalo
Brokolių apdorojimas ir paruošimas greitas bei nesudėtingas: jie gali būti vartojami žali, virti ar troškinti. Brokoliai puikiai dera su žuvimi ir žuvies patiekalais, prie jų itin tinka sviestas, grietinė, grietinėlė, aliejiniai padažai.
Nors šių daržovių skonis šiek tiek panašus į žiedinių kopūstų skonį, tačiau jam būdingas kiek pikantiškesnis ir aštresnis poskonis.
Dėl šios priežasties brokoliai tinka sriuboms, salotoms, troškiniams arba gali būti naudojami kaip garnyras.
Ruošiant patiekalus su brokoliais, patariama susmulkintus žiedynus trumpam pamerkti į šaltą parūgštintą vandenį.
Siekiant išsaugoti sodrią brokolių spalvą, šią daržovę reikėtų virti neuždengus puodo dangčiu ir į vandenį įbėrus šiek tiek druskos.
Neteisinga manyti, kad brokoliai – tik šiltojo sezono daržovė, kurią žiemos metu galima nusipirkti tik iš prekybos centro. Naminių brokolių atsargas žiemai galima paruošti juos šaldant ar konservuojant.
Įprastai šaldomi apvirti ir gerai nusausinti brokoliai.
Konservuojant šias žalias daržo gėrybes galima derinti su kitomis daržovėmis: morkomis, paprikomis, svogūnais, cukinijomis, agurkais, šparaginėmis pupelėmis.
3 priežastys auginti ir valgyti brokolius
1. Organizmui naudingų medžiagų gausa. Vitaminas C ir karotinas – tai medžiagos, kurių gausu brokolių sudėtyje. Brokoliuose taip pat yra E ir B grupės vitaminų, kalio, kalcio, geležies, fosforo, magnio.
Brokoliai turtingi ir aminorūgštimis – metioninu ir lecitinu.
2. Pagalba, kovojant su įvairiais susirgimais ir sveikatos problemomis. Manoma, kad brokoliai padeda pristabdyti aterosklerozės procesus organizme, padeda atstatyti darnią įvairių organizmo sistemų veiklą, stiprina imunitetą.
Juos vartoti patariama mažakraujyste, kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.
Atlikti tyrimai atskleidė, kad brokoliai taip pat pasižymi auglių vystymąsi slopinančiomis savybėmis.
3. Nedidelis kaloringumas. Tai lengvai virškinama daržovė, kuri puikiai tinka dietinei mitybai, suliesėti norintiems ir į antsvorį linkusiems žmonėms.
Priežiūra – panaši į kopūstų
Brokoliai – daržovė, mėgstanti sėjomainą, o jiems tinkamiausias priešsėlis – agurkai ir ankštinės daržovės. Brokolių toje pačioje daržo vietoje sodinti nerekomenduojama daugmaž 3-4 metus.
Šių daržovių auginimui dėl stipraus šaknyno vertėtų rinktis gerai įdirbtą, purią, derlingą, vidutinio sunkumo, vandeniui pralaidžią dirvą ir saulėtą vietą. Idealu, jei dirvos pH reakcija siekia 6,5-7,5.
Auginami pavėsyje brokoliai turi mažiau vitaminų, užaugina didelius lapus ir mažą derlių. Jei brokoliai auginami priesmėlyje, juos būtina nuolat laistyti.
Siekiant gero derliaus, rekomenduojama į lysves sėti ne sėklas, bet jau paaugintus šių daržovių daigus, kurie turi stiprią šaknų sistemą ir 4-6 lapus.
Daigai įprastai sodinami gegužės-liepos mėnesiais. Jei oro sąlygos palankios ir norisi itin ankstyvo derliaus, brokolius į žemę galima sodinti ir balandžio pabaigoje.
Tarp brokolių daigų patartina palikti 20-30 centimetrų tarpelius. O, norint derlių rinkti ir nuo ataugusių šoninių žiedynų, tarpai turėtų siekti 40-45 centimetrus.
Pasodinus brokolių daigus į žemę pirmojo derliaus įprastai sulaukiama po 10-12 savaičių.
Į dirvą pasodintų brokolių priežiūra labai panaši į kopūstų – juos laistyti, priklausomai nuo dirvožemio drėgmės ir kritulių kiekio, reikia daugmaž kas 7-10 dienų.
Brokoliams būtinas pakankamas maisto medžiagų kiekis, todėl juos patartina tręšti azotinėmis trąšomis. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad dirvožemyje netrūktų boro ir molibdeno.
Jei dirvožemis yra nenualintas ir derlingas, papildomas tręšimas azotinėmis ar kompleksinėmis trąšomis nėra būtinas.
