Kurį laiką buvę primiršti, dabar dumplainiai pamažu sugrįžta ne tik kaip tortų ir kitų konditerijos gaminių dekoravimo elementai, bet ir kaip egzotišku skoniu Lietuvoje išsiskiriantis augalas.
Auginate pomidorus? Užsiauginsite ir dumplūnes
Šie augalai priklauso bulvinių šeimai. O savo biologinėmis savybėmis dumplainiai labai panašūs į pomidorus.
Lyginant pomidorų ir dumplainių auginimą, vienas pagrindinių skirtumų, kad šių augalų, skirtingai nei pomidorų, nereikia rišti, o kartu nereikia skabyti ir pažastinių ūglių.
Į dirvą šiuos augalus sodinti galima sėklomis arba daigais. Kad derlius nebūtų itin vėlyvas ir būtų pakankamai gausus, rekomenduotina sodinti daigus: naudojant specialias daigyklas, sėklas, iš kurių bus auginami daigai, reikėtų sėti anksti pavasarį.
Dygimo periodu svarbu užtikrinti pakankamai aukštą temperatūrą, siekiančią 20–25 laipsnius. Vėliau pakankama ir žemesnė temperatūra.
Į daržą daigelius persodinti geriausia tuomet, kai baigiasi šalnų periodas.
Šviesa, šiluma ir pakankama drėgmė – dalykai, kuriuos labiausiai mėgsta dumplūnės. Tiesa, nors šis augalas nėra labai reiklus dirvai, jis prastokai auga itin rūgščiose dirvose.
Kai kurie daržininkai dumplainius augina šiltnamiuose. Tai užtikrina ankstyvesnį ir gausesnį derlių.
Dumplūnių vaisiai gana smulkūs, oranžiniai, apgaubti taurelės, augalo keras žemokas.
Turi naudingų medžiagų
Šios daržo gėrybės iš Lietuvoje augančių vaisių išsiskiria netradiciniu savo skoniu. Tačiau auginti ir ragauti dumplūnes vertėtų ir dėl organizmui naudingų savybių.
Remiantis liaudies medicinos žiniomis, dumplainiai skatina šlapimo išsiskyrimą. Ajurvedoje šis augalas naudojamas jau kelis tūkstančius metų: ajurvedos šalininkai naudoja ne tik dumplainių vaisius, bet ir jų šaknis.
Šių augalų vaisiuose yra vitaminų B ir C, taip pat aptinkama folio rūgšties, fosforo, kalio, seleno, geležies, šiek tiek karotino ir kitų naudingų medžiagų.
Šiuose egzotiškuose vaisiuose-uogose gausu cukrų ir pektininių medžiagų, kurios turi želatinos savybių.
Pastebima, kad dumplūnės teigiamai veikia nervų sistemą, lėtina senėjimo procesus, turi priešuždegiminių savybių, lengvina atsikosėjimą, skatina sunkiųjų metalų pasišalinimą iš organizmo.
Tinka ne tik tortams
Šiandien dumplūnės neretai tampa tortų ir kitų desertų puošmena bei natūralia dekoravimo priemone. Tačiau dėl savo skoninių savybių jos nedideliais kiekiais gali būti dedamos ir į pagrindinius patiekalus, sriubas, salotas.
Šio augalo vaisiai puikiai tinka uogienėms, kompotams, jais galima paskaninti konservuotas morkas pomidorų padaže. Dumplainio vaisius taip pat galima džiovinti ir rauginti.
Tiesa, prieš ruošiant patiekalus su dumplainio uogomis, uogas reikėtų palaikyti karštame vandenyje – tai padeda pasišalinti lipniai medžiagai, esančiai vaisių paviršiuje.
