Dalijamės praktine informacija apie agurkų savybes ir jų auginimo subtilybes.
Ne tik skanu, bet ir naudinga
Šios daržovės iš kitų daržo gėrybių išsiskiria sudėtyje esančio vandens gausa. Skaičiuojama, kad agurkų sudėtyje yra apie 95 proc. vandens. O vandens gausa lemia detoksikuojančias šių daržovių savybes – agurkai valo organizmą ir skatiną toksinių medžiagų bei vandens pasišalinimą.
Maža to, tai išskirtinai mažo kaloringumo daržovė – kitaip sakant, dietinis, lieknėjimą skatinantis produktas. Pozityvų poveikį lieknėjant suteikia agurkuose esanti tartroninė rūgštis, kuri neleidžia angliavandeniams pavirsti riebalais.
Nepaisant nedidelio kaloringumo, šių žaliųjų daržo gyventojų sudėtis yra turtinga naudingosiomis medžiagomis. Jų sudėtyje gausu kalio, kalcio, magnio, cinko, geležies, chromo, fosforo ir kitų elementų. Agurkuose taip pat randama vitaminų C, B1, B2, P, A, jodo.
Beje, svarbu atkreipti dėmesį, kad organizmas naudingąsias agurkų medžiagas pasisavina labai lengvai: tam įtakos turi agurkų sudėtyje esanti vandens gausa ir agurkų struktūra.
Stiprina sveikatą ir puoselėja grožį
Pastebimas teigiamas agurkų poveikis širdies veiklai, kraujagyslių būklei, tinkamai nervinės ir motorinės sistemos būklei, subalansuotam skydliaukės darbui. O šių daržo gėrybių sudėtyje esantys fermentai padeda pasisavinti gyvulinius baltymus, todėl agurkai idealiai tinka prie mėsos ir žuvies patiekalų.
Šias daržoves valgyti rekomenduojama sergantiems diabetu, skundžiantis atminties sutrikimais, peršalus ar kovojant su pakilusia temperatūra. Taip pat pastebimas ir antiseptinis, mikrobus naikinantis agurkų poveikis.
Agurkai gerina dantenų ir odos būklę. Tarp odai naudingų agurkų savybių rikiuojasi drėkinamasis, tonizuojantis, kolageno gamybą stimuliuojantis, valantis, naudingomis medžiagomis aprūpinantis poveikis.
Tačiau agurkais piktnaudžiauti nereikėtų, sergant virškinamojo trakto ligomis ir viduriuojant.
Beje, kadangi neekologinėmis sąlygomis užaugintų agurkų sudėtyje gali būti nitratų ir kitų organizmui kenksmingų medžiagų, vertėtų pasinaudoti paprastu patarimu – prieš valgant agurkus rekomenduojama kelioms minutėms pamerkti į šaltą vandenį. Tai padeda pasišalinti agurkuose galimai esančioms kenksmingoms medžiagoms.
Svarbiausia – gera dirva, drėgmė, šviesa ir šiluma
Agurkai – pakankamai reiklios daržovės. Tinkama šiluma, drėgmė, šviesa ir dirvos derlingumas – tai pagrindiniai sėkmingo agurkų augimo ir derliaus elementai. Tiesa, laistyti agurkus reikia ne tik gausiai, bet ir su sušilusiu vandeniu.
Agurkus auginti patartina plačiaeiliu arba juostiniu dvieiliu būdu. Siekiant kokybiškesnio ir spartesnio dygimo, agurkų sėklas pravartu padaiginti, o, pasėjus jas į dirvožemį, uždengti plėvele.
Agurkai lauke gali būti sodinami ir iš jau paaugintų daigų. Tačiau šių daržovių daigai nelabai mėgsta persodinimo, todėl persodinti vertėtų su kuo didesniu žemių, kuriose augo daigelis, kiekiu.
Populiariausios trumpavaisių agurkų veislės: Rodničiok, Mirabelle, Dirigent, Bohemia, Cross Country, Liszt, Ghershwin, Schubert ir kitos. Veislę vertėtų rinktis, atsižvelgiant, kur – šiltnamyje ar lauke – bus auginami agurkai, kokio derliaus ankstyvumo pageidaujate, taip pat, kaip agurkai bus vartojami, kitaip sakant, ar planuojate agurkus vartoti žalius, ar juos raugti ir konservuoti.
Patartina agurkus sodinti nuo skersvėjų apsaugotose vietose: agurkai nemėgsta skersvėjų ir stiprių vėjų. Agurkų apsaugą nuo vėjo galima suformuoti ir kitų augalų pagalba, agurkų kaimynystėje pasodinus saulėgrąžas, bulves, pupas.
Tinkamiausia dirva šių moliūginių šeimos atstovų auginimui – derlingi ir humusingi dirvožemiai, kuriuose prieš tai augo bulvės, kopūstai, ankštinės daržovės, svogūnai, pomidorai.
Jei agurkai auginami sunkesniame dirvožemyje, dėl silpnos šaknų sistemos patartina bent kartą per savaitę supurenti dirvą, esančią aplink šaknis.
Lauke dygti agurkai pradeda, kai dirvos temperatūra pasiekia daugmaž 12-14 laipsnių.
Agurkus neretai vargina įvairios ligos tokios, kaip mozaika, antraknozė, miltligė, baltasis (išsėtinis) ir šakninis puvinys. Dėl šios priežasties būtina nuolat stebėti agurkus ir jų lapus, o pastebėjus bet kokius pokyčius, imtis reikiamų agurkų apsaugos nuo ligų priemonių.
