Į Lietuvą atkeliavę gana vėlai – tik apie 1970 metus, šilumamėgiai baklažanai derlių mūsų klimato sąlygomis sėkmingai subrandinti gali šiltnamiuose. Dalinamės praktine informacija apie baklažanus ir jų auginimą.
Ne tik gražūs, bet ir naudingi
Baklažanai dėmesį neretai patraukia dailia savo forma, blizgia, sodrios violetinės spalvos oda. Įdomus faktas tas, kad ilgą laiką šios daržovės buvo auginamos kaip dekoratyvinis augalas.
Baklažanų istoriją Europoje lydėjo prietarai: juos bijota valgyti, nes senovės romėnai ir graikai baklažanus vadino „beprotybės obuoliais“, kuriuos valgant galima prarasti protą. Todėl šios violetinės daržovės skonis ir nauda Europoje pripažintas tik 19 amžiuje, nors Azijoje ir Pietų Amerikoje jie buvo vertinami jau kur kas anksčiau.
Baklažanai priklauso tai pačiai augalų šeimai, kaip ir pomidorai, tačiau šiose violetinės spalvos daržovėse vitaminų, druskų ir rūgščių yra mažiau nei pomidoruose.
Tačiau baklažanai tikrai nėra beverčiai – juose yra skaidulinių medžiagų, C, B6, kalio, geležies, magnio.
Tačiau sveikatai bene vertingiausi yra šių išskirtinės spalvos daržovių sudėtyje esantys flavonoidai antocianinai, kurie teigiamai veikia širdies veiklą ir kraujagyslių sistemą, o kartu reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje.
Be to, šių daržovių sudėtyje esančios rūgštys yra stiprūs augaliniai antioksidantai. Todėl tarp sveikatai naudingo baklažanų poveikio rikiuojasi antivirusinės, antimikrobinės ir net antivėžinės savybės.
Auginant svarbu tinkamos veislės ir šiluma
Lyginant su šilumamėgiais pomidorais, baklažanai yra reiklesni šilumai: optimaliausia jų augimo ir vystymosi temperatūra siekia 25-30 laipsnių. Tiesa, temperatūra turi įtakos ir sėklų dygimo greičiui.
Jei dirvos temperatūra siekia vos 15 laipsnių ar net dar mažiau, dygimas gali užtrukti net 20-25 dienas. Jei dirvos temperatūra pakyla virš 20 laipsnių, dygimo trukmė sumažėja du ar net tris kartus.
Dėl nepastovaus ir nuolatine šiluma nepasižyminčio Lietuvos klimato baklažanus patartina auginti šiltnamyje. Kartu vertėtų pasirinkti mažiau lepias ir jautrias baklažanų veisles tokias, kaip Black Beauty, Beatrice H & Barbarea H, Madona.
Auginant baklažanus, svarbu nesusodinti jų per tankiai, nepažeisti jautrių šaknų persodinant ar purenant dirvožemį ir palaikyti optimalų drėgmės lygį.
Kokybišką ir gausių derlių subrandinti padės šių daržovių tręšimas ir genėjimas, tačiau dėl tvirto stiebo rišti ar paramstyti baklažanų greičiausiai neprireiks.
Optimalus dirvožemio drėgmės lygis – 70-80 proc., o laistyti baklažanus patartina ne šaltu, bet drungnu vandeniu.
Panaudojimo būdų – daug ir įvairių
Termiškai neapdoroti baklažanai turi grybų kvapą. Kepti baklažanai – veršienos kvapą.
Baklažanų naudojimas labai įvairus: juos galima kepti, virti, troškinti, įdaryti, džiovinti, naudoti kaip dominuojantį padažų ingredientą ar nesaldžių pyragų įdarą. Jie idealiai dera su česnaku ir pomidorais bei pomidorų gaminiais.
Kai kurių kraštų virtuvėje baklažanai naudojami kaip pagrindinė, dominuojanti įvairių patiekalų sudedamoji dalis.
Pavyzdžiui, parmigiana – tai tradicinis Italijos virtuvės patiekalas, kuriame baklažanai vaidina pagrindinį ir svarbiausią vaidmenį. Parmigiana – baklažanų apkepas, pagardintas gausiu parmezano sūrio kiekiu, pomidorų pasta, bazilikais ir plačiai paplitęs beveik visame pasaulyje.
Tiesa, vartojimui rinktis vertėtų tik sveikus, nesuvytusius, lygios, nepažeistos odos baklažanus.
