Dalinamės informacija apie naudingąsias rūgštynių savybes ir patarimais, kada ir kaip auginti šias lapines daržoves.
Naudingiausi – jauni lapai
Baltymai, geležis, karotinas – tai organizmui naudingos medžiagos, kurių gausu rūgštynių lapuose. Rūgštynių sudėtyje taip pat yra vitaminų C, B1, B2 ir PP. Nedideliais kiekiais šių daržovių sudėtyje randama vitaminų A, E, H, K, taip pat kalio, kalcio, fosforo, jodo, magnio, natrio ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Dėl sudėtyje esančių vitaminų ir kitų sveikatai naudingų medžiagų rūgštynės stiprina imunitetą, gerina bendrą organizmo būklę. Jos taip pat teigiamai veikia virškinimo organų ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą.
Pastebimas kraują stiprinantis, su bakterijomis kovojantis, uždegimus ir skausmus slopinantis rūgštynių poveikis.
Vis tik rūgštynės yra daržovės, kuriomis nereikėtų piktnaudžiauti. Jose yra išskirtinį skonį šioms daržovėms suteikiančios oksalo rūgšties – dideli oksalo rūgšties kiekiai organizmui gali būti kenksmingi.
Minimaliausi oksalo rūgšties kiekiai yra jaunuose rūgštynių lapuose – būtent jaunus lapelius ir reikėtų vartoti maistui. Jei pradeda augti žiedyniniai ūgliai, rūgštynių vartoti nebepatartina.
Jų taip pat reikėtų vengti žmonėms su sutrikusia medžiagų apykaita, nėščiosioms, gastritu, podagra sergantiems žmonėms.
Derlius džiugina net kelis kartus
Nors sveikatai naudingiausi ir skaniausi jauni rūgštynių lapai, klaidinga būtų galvoti, kad jaunų lapų derlius baigiasi vos tik nuskynus pirmąjį derlių. Nupjovus lapus, pavasario ir vasaros laikotarpiu šios daržovės gali ataugti 4-5 kartus, todėl jaunais lapeliais mėgautis įmanoma ištisą šiltąjį sezoną.
Rūgštynės priklauso rūgtinių šeimai. Šiai šeimai taip pat priklauso grikiai, rabarbarai, takažolės, rūgtys, pelėvirkštis ir kiti Lietuvoje augantys augalai.
Daržuose auginamų ir maistui vartojamų rūgštynių gentyje yra nemažai laukinių, maistui netinkamų rūšių ir porūšių, kurie pievose ir laukuose auga kaip piktžolės. Tiesa, būtent laukinės paprastosios rūgštynės yra daržuose auginamų rūgštynių pirmtakės: laukinės paprastosios rūgštynės buvo sukultūrintos ir paverstos daugiametėmis daržo gyventojomis.
Dirvai nereiklios, šalčiams nebaikščios
Rūgštynės nėra itin reiklios specifinių dirvos savybių atžvilgiu ir pakankamai gerai auga bet kokioje dirvoje. Vis tik šios lapinės daržovės labiausiai mėgsta puveningo priemolio dirvą.
Toje pačioje vietoje rūgštynės sėkmingai augti gali 4 metus. Smulkėjantys lapai – ženklas, kad dirva rūgštynėms darosi nebetinkama.
Renkant vietą šioms daržo gėrybėms, patartina pirmenybę teikti saulės šildomoms ir gerai apšviečiamoms daržo vietoms.
Priklausomai nuo rūšies ankstyvumo, rūgštynės įprastai sėjamos balandžio-gegužės mėnesiais, o jų sėklos dygti ima, esant 2—3 laipsniams šilumos. Rūgštynes taip pat galima sodinti ir vasarą – liepos-rugpjūčio mėnesiais, tačiau tokiu atveju derlių jos subrandins tik kitą pavasarį.
Jos dauginamos sėklomis, sėklos sėjamos lysvėmis, tarp lysvių paliekant 15-20 cm tarpueilius ir sėklas įterpiant daugmaž 1-3 cm gylyje. Siekiant greitesnio sudygimo, pasėtas rūgštynes galima uždengti plėvele.
Derliaus kokybė ir gausa bei augimo greitis gali būti skatinamas ir trąšomis: rūgštynės dažniausiai tręšiamos amonio salietra ir kalio druskomis.
