Augalai buvo pirmieji vaistai, kuriais žmogus išmoko naudotis. Kur kas vėliau atsirado supratimas, kad augaliniais vaistais galima gydyti, ginti nuo priešų ir pačius augalus. Tokie pastebėjimai nuo senų dienų kaupiasi žmonių atmintyje.
Viena populiariausių gėlių, kurią patyrę sodininkai augina šalia uogakrūmių ir po vaismedžiais, yra serentis, žinomas ir tagetės vardu. Ji ir graži, ir naudinga.
Serenčio sėklos į atvirą gruntą sėjamos iki gegužės pabaigos. Sudygsta po 6-8 dienų. Jei sėjama retai, pikuoti nereikia. Daigais serentis į nuolatinę vietą sodinamas gegužės pabaigoje. Serenčių yra aukštaūgių (juos sodinti reikia kas pusmetris vieną nuo kito), vidutinio aukštumo ir žemaūgių (sodinami 20-30 cm atstumu).
Serentis gausiai ir ilgai žydi. Žiedai daugiausia rusvų, gelsvų, rausvų atspalvių.
Jų kvapo žmogaus nosis nejaučia, bet sodui kenkti nusiteikę vabalai puikiausiai jaučia ir bėga nuo jo kuo toliau.
Yra toks įdomus augalas juoduogis šeivamedis. Jį turėti sode tikrai labai naudinga. Kai pradeda žydėti agrastai ir serbentai, pakanka nulaužtas šakeles pamerkti į butelius su vandeniu ir pastatyti vidury krūmų.
Stiprus šeivamedžio kvapas atbaido daug peteliškių ir jos nesėda į tuos krūmus, nepadeda kiaušinėlių, iš kurių išsiritę vikšrai gali sunaikinti pusę derliaus.
Labai naudinga ne derliui gauti, bet sodo kenkėjus baidantį kvapą skleisti vienur kitur visame sode prikaišioti pomidorų daigų.
Kenkėjus baido ir svogūnlaiškių kvapas.
