Jau dabar naktimis temperatūra artėja prie nulio, o dienomis pakyla vos ne iki dvidešimties laipsnių šilumos. Dieną vaismedžių kamienus rudens saulė kaitina, o naktimis šaltukas bando sukaustyti. Tokie dideli temperatūros svyravimai labai kenkia obelims, kriaušėms, slyvoms.
Šaldoma ir kaitinama kamienų žievė ima pleišėti ir trūkinėti, atsiranda žaizdų. Nuo tokių negandų apsisaugoti pirmiausia padeda medžių kamienų dažymas kalkėmis.
Tai reikia daryti ne pavasarį, bet dabar, rudenį. Pavasarį bus galima dažymą pakartoti, nuo to bus tik geriau.
Į kalkių skiedinį pravartu pridėti vario sulfato (mėlynasis akmenėlis) ir geležies sulfato (žaliasis akmenėlis). Pirmasis dezinfekuoja, o antrasis – naikina samanų pradus.
Dar patariama pridėti šiek tiek klijų ar muilo, kad kalkės tvirčiau laikytųsi prie kamieno ir storesnių šakų žievės.
Prieš dažant būtinai reikia nepatingėti statybine mentele ar didesniu buku peiliu rūpestingai nuvalyti nuo kamienų senos žievės atplaišas.
Atplaišos ar atsiknoję žievės skydeliai kamieno paviršiuje nėra liga. Tai – natūralus procesas. Kamienas augdamas storėja, iš apačios aplink jį auga nauji žievės sluoksniai, o paviršiuje esantys nėra guminiai. Todėl jie pleišėja, apmiršta.
Atsiknoję senos žievės gabaliukai sudaro puikiausias sąlygas po jais pasislėpti įvairiems sodo kenkėjams ir saugiai peržiemoti.
Imantis valyti kamieną, pirmiausia ant žemės aplink kamieną reikia pakloti seno maišo ar plėvelės gabalą. Nevalia ant žemės barstyti to, kas bus nugrandyta. Reikia sutrinkti ir sunaikinti, kitaip bus mažai naudos.
Po vaismedžių žieve žiemai slepiasi skydmariai, vaisėdžiai, lapsukiai, kandys ir amarai.
