Kuo pasižymi?
Kalendros vertinamos dėl skoninių savybių: jos papildo ir praturtina mėsos, žuvies, daržovių patiekalų bei duonos gaminių skonį ir aromatą. Tačiau vertinti reikėtų ne tik skonį, bet ir sveikatai naudingas kalendrų savybes.
Šiuose augaluose yra vitaminų A ir C, taip pat dipenteno, terpinoleno, linaloolio, baltymų, riebalinių aliejų.
Kalendros pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Pastebimas teigiamas kalendros poveikis, kovojant su virškinamojo trakto ir šlapimtakių sutrikimais ar per dideliu cukraus kiekiu kraujyje.
Jei organizme kaupiasi skysčiai, į mitybą taip pat vertėtų įtraukti šią prieskoninę žolę – kalendros pasižymi skysčius sugeriančiu, sutraukiančiu poveikiu. Kalendros geras pasirinkimas ir tais atvejais, kai vargina odos bėrimai, alergijos.
Natūraliojoje medicinoje kalendros labai vertinamos dėl organizmą valančių, toksinų pasišalinimą skatinančių savybių.
Rekomendacijos naudojimui
Tai pakankamai universalus augalas: galima naudoti tiek kalendrų sėklas, tiek lapus ir stiebus. Kulinarijoje plačiai naudojamos kalendrų sėklos. Iš sėklų gaminamas ir apetitą normalizuojantis, vidurių pūtimą silpninantis gėrimas.
Sėklos taip pat puikiai tinka įvairiems marinatams.
Kai kuriose šalyse šviežiais kalendrų lapeliais gardinamos salotos ir kiti maisto patiekalai. Mėsos, žuvies ir daržovių patiekalai gali būti pagardinami ne tik lapais, bet ir šviežiais, dar nesumedėjusiais stiebais.
Iš nupjautų, sudžiovintų ir sumaltų stiebų gaminami pagardai sumuštiniams ir padažams.
Iš šių žolių galima ruošti nuovirus ir antpilus. Kalendrų nuoviras tinkamas tiek vidiniam, tiek išoriniam vartojimui.
Iš kalendrų ruošiamas ir eterinis aliejus, kuris naudojamas kosmetikos ir buitinės chemijos pramonėje.
Kalendros turi ir simbolinę reikšmę: senovės Romoje, Egipte, Indijoje ir Kinijoje šio augalo būdavo dedama į mirusiųjų laidojimo vietas – tikėta, kad pomirtiniame pasaulyje kalendros naudojamos vietoje maisto.
Bruožai ir auginimas
Lietuvoje bene populiariausios blakinės kalendros (lot. Coriandrum sativum). Šie prieskoniniai augalai yra vienmečiai. Jų ūgis siekia 20–120 cm.
Kalendros įprastai pražysta liepą-rugpjūtį. O jų vaisiai ir sėklos subręsta, prinoksta rugpjūtį-rugsėjį. Žydėjimo ir vaisių subrendimo laikas priklauso nuo konkrečios rūšies ir auginimo sąlygų.
Įdomu tai, kad augimo ir žydėjimo periodu kalendros gali skleisti nemalonų kvapą. Kai kurių sodininkų teigimu, nesubrendusios kalendros aromatas primena blakių kvapą. Tačiau subrendę sėklos pasižymi maloniu aromatu.
Silpnai rūgštus, lengvas dirvožemis – ideali dirva kalendrų auginimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, skirtingai nei nemažai daliai augalų, kalendroms nėra būtinas didelis tiesioginių saulės spindulių kiekis. Sėkmingai kalendros auga ir pavėsingose vietose.
