Pabandykime prisijaukinti aktinidiją kivi

Kasmet vis labiau šiltėjant klimatui ir nykstant tikroms žiemoms mūsų regiono sodininkams, moderniųjų augalų entuziastams atsiveria galimybė išbandyti naujas vertingas augalų pasaulio kultūras. Šį kartą mėgstančius ir netradiciškai mąstančius entuziastus norėčiau paagituoti pabandyti išsiauginti aktinidijų kivi veislės.

Kasmet vis labiau šiltėjant klimatui ir nykstant tikroms žiemoms mūsų regiono sodininkams, moderniųjų augalų entuziastams atsiveria galimybė išbandyti naujas vertingas augalų pasaulio kultūras.<br>123rf nuotr.
Kasmet vis labiau šiltėjant klimatui ir nykstant tikroms žiemoms mūsų regiono sodininkams, moderniųjų augalų entuziastams atsiveria galimybė išbandyti naujas vertingas augalų pasaulio kultūras.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Pranas Zubrickas, mignalina.lt

Feb 24, 2020, 1:12 PM, atnaujinta Feb 25, 2020, 12:08 PM

Daugeliui sodininkų gerai žinomos margalapės aktinidijos, kurių daug veislių išvedė V. Paukštė, ir smailialapė aktinidija su žymiai stambesnėmis uogomis.

Tai labai vertingos uogos, kurias daugiausia kultivuoja sodininkai mėgėjai. Prekybos tinkluose margalapių ir smailialapių aktinidijų uogų praktiškai nematome.

Bet užtat visuomet rasime kivių. Pasaulyje jų užauginama daugiau nei 4 milijonų tonų, iš kurių daugiau nei pusė tenka Kinijos augintojams.

Aktinidijų gentyje apie 75 rūšys paplitusios Pietryčių Azijoje. Stambiausias uogas (iki 30 g) turi kininė aktinidija, kuri plačiai išplitusi kalnuotose Kinijos provincijose. Patekusi į Naująją Zelandiją ir jų šalies selekcininkams „padirbėjus“, buvo išvestos stambios (iki 100 g ir daugiau) pramoninės veislės, gavusios pagal vietinio paukščio kivi vardą.

Tai – liana arba vijoklinis krūmokšnis iki 9 m aukščio. Žiedai kvapūs, pradžioje balti, vėliau pageltonuoja, dvilyčiai, nors moteriški žiedai turi kuokelines (vyriškas) žiedadulkes bet jos nevaisingos.

Tai dvinamiai augalai. Uogos su smulkiais plaukeliais, minkštimas žalias arba gelsvas, sėklos labai smulkios, juodos arba tamsiai violetinės.

Sudygsta sėklos šilumoje per porą savaičių, pradeda derėti 4–6 metais, derlius – krūmo nuo 25 kg.

Ko reikia, kad ši aktinidija paplistų mūsų šalyje?

Pirmiausia reikėtų selekcininkams padirbėti, kad ji labiau būtų atsparesnė šalčiui. Dabartinės kai kurios veislės ištveria šaltį iki minus 15 laipsnių (šią žiemą, ko gero, būtų puikiausia ištvėrusi).

Gerai būtų, kad pavyktų ištvermingumą šalčiui bent pradžioje padidinti iki minus 20 laipsnių.

Visos aktinidijos bijo ankstyvųjų šalnų. Taigi reiktų išvesti veislę, kuri kiek galima vėliau pradėtų vegetaciją. Visos aktinidijos ilgai brandina derlių, reikėtų veislės ankstyvo derėjimo.

Ir dar gerai, kad būtų savidulkės, kas padaryta su margalape aktinidija.

Iš pažiūros lyg ir nedaug tereikia korekcijų, kad turėtume mūsų klimatinei zonai derančių kivi aktinidijų. Matyt, mūsų selekcininkams nėra didelio noro išvedinėti kivi aktinidijų veislių, pritaikytų mūsų juostai, nes jų pilna parduotuvėse atvežtų iš pietinių šalių.

Žinoma, tai gali padaryti ir sodininkai mėgėjai, ne profesionalai. Prisiminkime vynuogininkystės pradininką Lietuvoje savamokslį A. Gailiūną, išvedusį apie 30 vynuogių veislių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.