Netinkamas pikiavimas ir blogai parinkta vieta
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sėkmingai sudygę daigeliai po persodinimo ir išpikiavimo pradeda lėčiau augti arba jų augimas visiškai sustoja, būna netinkamas ar, tiksliau sakant, neatsargus jų išpikiavimas.
Siekiant sėkmingo daigelių retinimo, visų pirma, būtina išsiaiškinti, ar sėjamą kultūrą patariama pikiuoti. Kai kurias daržoves, pavyzdžiui, agurkus, cukinijas, patisonus, baklažanus ar net paprikas, patariama sėti į nedidelius vazonėlius ar puodelius po vieną ar dvi sėklas.
Retinant ir pikiuojant daigus, kartais pažeidžiamos jų šaknys. Pažeistos ar užlenktos šaknys neretai būna esminė daigelių augimą stabdanti priežastis.
Dar viena dažnai pasikartojanti priežastis, dėl kurios yra apsunkinamas daigų augimas ir stiprėjimas, yra susijusi su netinkamai parinkta daigelių auginimo vieta. Jei daigams nepakanka šviesos, jie tikrai sėkmingai neaugs.
Todėl vertėtų ne tik tinkamai parinkti saulėtą auginimo vietą, bet, esant galimybei, pernelyg neskubėti sodinti augalų. Kuo ilgesnės dienos, tuo daugiau šviesos gauna daigai. Tad tikėtina, kad kovo mėnesį pasėtos kultūros gaus daugiau šviesos nei vasarį pasėti augalai.
Apie šviesos trūkumą gali signalizuoti ir neproporcingai ištįsę daigai. Tiesa, daigai ištįsta ir tais atvejais, kai yra susodinti per tankiai.
Ligos ir dirvožemis
Pernelyg šlapias arba pernelyg sausas substratas – tai tinkamą daigų augimą stabdančios sąlygos. Viršutinis substrato sluoksnis idealiuoju atveju turėtų būti drėgnas, tačiau ne pernelyg šlapias.
Nepamiršti reikėtų ir oro temperatūros. Jei daigai laikomi patalpoje, kurios temperatūra siekia 14 laipsnių ar mažiau, nereiktų tikėtis, kad daigai sėkmingai augs – esant tokiai temperatūrai, daigų augimas sustoja.
Nekokybiškas, maisto medžiagų stokojantis, netinkamo rūgštingumo dirvožemis taip pat kenkia sėkmingam daigelių augimui. Jei daigai atrodo silpni, nesutvirtėję, jų lapeliai gelsta, tikėtina, kad jiems trūksta maistinių medžiagų. Tais atvejais, kai daigų lapelių apačia darosi violetinės spalvos, manoma, kad jiems trūksta fosforo, o jei lapelių kraštai sukasi, patys lapeliai gelsta, daigams gali trūkti kalio.
Vis tik, siekiant pagerinti substrato būklę, nereikėtų piktnaudžiauti trąšomis. Itin gausiai tręšiant daigus azoto trąšomis, daigai gali imti neproporcingai tįsti į viršų.
Pertręšimą signalizuoja ir sukietėję, šiurkštūs daigų lapai. Dėl šios priežasties rekomenduojama rinktis būtent daigų augimui subalansuotą substratą.
Gerai sudygusius daigus pakirsti gali ir įvairios ligos. Viena iš jų – juodoji kojelė.
