Mankšta per karantiną – tinkamas vaismedžių genėjimas

Paskelbtas karantinas uždarė žmones namuose ir privertė susigalvoti įvairiausių veiklų. Viena iš jų – darbai sode.

Genėjimas yra labai svarbi vaismedžių priežiūros dalis.<br>123rf nuotr.
Genėjimas yra labai svarbi vaismedžių priežiūros dalis.<br>123rf nuotr.
Genėjimas yra labai svarbi vaismedžių priežiūros dalis.<br>123rf nuotr.
Genėjimas yra labai svarbi vaismedžių priežiūros dalis.<br>123rf nuotr.
Genėjimas yra labai svarbi vaismedžių priežiūros dalis.<br>123rf nuotr.
Genėjimas yra labai svarbi vaismedžių priežiūros dalis.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 15, 2020, 11:28 AM, atnaujinta Apr 15, 2020, 11:29 AM

Nors tai ir puikus laisvo laiko praleidimo būdas, vaismedžių genėjimas gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos.

Kaip tinkamai prižiūrėti vaismedžius, kad jie džiugintų ne tik grožiu, bet ir derliumi, „Žinių radijo“ laidoje „Augalų entuziastai“ kalbėjo arboristas Leonardas Mekionis.

Kada tinkamiausias laikas genėti medžius?

Pasak L.Mekionio, genėjimas yra labai svarbi vaismedžių priežiūros dalis. Tinkamiausias laikas genėti prasideda maždaug vasario viduryje, net jeigu žiema dar nėra pasibaigusi.

Vis dėlto jeigu temperatūra nukrinta žemiau 10 laipsnių, vaismedžių karpymą patariama atidėti.

„Pačiam genėtojui bus nemalonu, nesmagu. Bus per šalta. O užlipus į medį jutiminė temperatūra būna keliais laipsniais žemesnė negu apačioje“ , – laidoje pasakojo arboristas. Genėti vaismedžius galima ir kovo ar balandžio mėnesiais, tačiau sulaukus pirmųjų žiedų genėjimą teks atidėti iki tol, kol bus nurinktas derlius.

Pirmas darbas – pašalinti sudžiūvusias šakas

Jeigu bijote suklysti ir persistengti genėdami medžius pradėkite nuo sudžiūvusių šakų pašalinimo. Nepaisant to, ar medis senas, ar jaunas, sudžiūvusios šakos nebeatneš jokios naudos. Vis dėlto ir sudžiūvusias šakas reikia šalinti atsargiai.

„Galima suklysti ne toje vietoje pjūvį darant. Paprastai medis pats parodo, kurioje vietoje tą šaką reikėtų nupjauti“, – pataria L.Mekionis.

Pasak L.Mekionio, geriau palikti didesnį šakos galiuką, nei jį nupjauti per giliai ir padaryti žalos kamienui ar kitai, storesnei šakai.

Likusį šakos galą galima nupjauti ir per genėjimą kitais metais, tačiau jei šaka iškart nupjaunama tinkamai, medis sparčiau užsigydys žaizdą.

„Ta vieta užaugs, po kelių metų ateisi ir nebus net žymės. Nesuprasi, kad toje vietoje medis kažkada turėjo šaką“, – laidoje atskleidžia specialistas.

Storesnėms šakoms – trys pjūviai

Jei sodo negenėjote ilgai ar pasiryžote nupjauti keletą storesnių šakų, L.Mekionis pataria to nedaryti iš karto. Netinkamai pjaunamos storos ir sunkios šakos neretai išlūžta ir taip padaro nemenkos žalos kamienui.

Arboristas pataria: „Pirmas pjūvis daromas šiek tiek iš apačios, antras pjūvis iš viršaus, tolyn nuo kamieno. Taip nupjovus šaką ji išlūš ir nepadarys žaizdos kamiene. Tada trečiu pjūviu jau turėtumėme daryti pjūvį toje vietoje, kurioje reikia.“

Tokiu būdu specialistas pataria šalinti ir didesnes, tačiau sergančias šakas. Pasak jo, ypač dažnai pasitaikanti liga yra obelų vėžys, dažnai apninkantis visų pamėgtas lietuviškas alyvines obelis.

Jei vėžys apniko ir kamieną, jo jau nebeišeis pašalinti, tačiau nuolatos prižiūrintys savo sodą gali suspėti laiku ir pašalinti vėžiu užkrėstas šakas ir tokiu būdu prailginti vaismedžių gyvenimą.

Formuoti medį gali ne tik specialistai

L.Mekionis taip pat atskleidė, jog medžio formavimas yra vienas iš būdų gauti didesnio derliaus. Labai svarbu, kad medis nebūtų per tankus, kitaip ne visos šakos gaus taip reikiamos saulės šviesos.

„Būtinai reikia, kad visas medis gautų saulės šviesos, kad visi vaisiai gautų saulės šviesos. Be saulės vaisiai bus prasti“ , – pasakoja arboristas.

Medį galima formuoti ir dėl patogumo. Pavyzdžiui, jei norime tam tikroje vietoje sukurti pavėsį.

Pasak specialisto, medžiai yra labai paklusnūs savo „šeimininkams“. Vienas iš paprasčiausių būdų yra tiesiog pririšti šaką prie kuoliuko ir pakreipti į mums reikiamą pusę, tačiau jei tokios galimybės nėra, galima pasinaudoti ir specialiai tam parduodamomis vielomis.

Formuoti reikia ir iš pirmo žvilgsnio daug dėmesio nereikalaujančias kolonines obelis. L.Mekionio teigimu, koloninių obelų šakos turi nenutolti nuo kamieno, kitaip jos nebeatrodys gražiai, nebus proporcingos.

Norint išvengti išlūžusių šakų nemažiau svarbu prižiūrėti jaunų obelų derlių – neretai sodininkams tenka paremti šakas arba mažinti dar tik užsimezgusių obuolių skaičių.

Paukščiai – atgaiva ne tik ausiai, bet ir medžiams

Pasirodo, kad paukščiai atneša džiaugsmo ne tik žmonėms, tačiau ir augalams.

Arboristas pataria visiems, auginantiems vaismedžius, iškelti inkilus. Paukščiai ne tik praskraidina dieną čiulbėjimu, tačiau ir sulesa didelę dalį vabzdžių ir kitokių kenkėjų.

Dėl tos pačios priežasties specialistas siūlo neskubėti išmesti pašalintų vaismedžių šakų.

„Jeigu sodelis yra didesnis ir jeigu turime sode kažkur truputį vietos, būtų visai gerai tų šakų, žabų krūvą kažkur pamesti šone. Ten toje krūvelėje ir paukščiukai kai kurie apsigyvens, nes ne visi paukščiai gyvena inkiluose“ , – pataria L.Mekionis.

Parengė Greta Bruzgytė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.