Pasaulyje sunku patikėti, kad natūralioje gamtoje auga net 124 kavamedžių rūšys (60 proc. rūšių gresia išnykimas) ir tik trys (praktiškai dvi rūšys) yra plačiai auginamos tropinėse srityse. Tai didysis kavamedis arba robusta, natūraliai augantis Rytų Afrikoje, ir arabika, kilusi iš Etiopijos (taip pat Rytų Afrika). Pasaulyje arabika sudaro 65 proc. o robusta – 35 proc. viso kavos kiekio.
Arabikos skonis švelnesnis, turi daugiau atspalvių. Robusta labiau tinka gaminti espreso ar prancūziško stiliaus kavai. Kavamedžiams reikia daug kritulių – 1,5–2,0 tūkst. mm per metus, optimalus aukštis augimui yra nuo 1 iki 2 km, kuo aukščiau, tuo aromatingesnės kavos pupelės.
Arabikos kavamedžiams palankios sąlygos nuo 15 iki 24 laipsnių , o robustai optimali temperatūra – nuo 24 iki 30 laipsnių. Kavamedžio vaisius vyšnios didumo, paprastai jame yra dvi pupelės. Žydi baltais jazmino, apelsinmedžio kvapiais žiedais, vaisiai tamsiai raudonos spalvos, sunoksta ne vienu metu, vidutiniškai per 9 mėn.
Arabikos kavos pupelėse yra iki 1,5 proc. kofeino , o robustos – 2,7 proc. Sudėtingiausia auginti liberikos kavamedžius, kurių aukštis gali siekti iki 20 m. Jų pupelės stambios, bet kofeino žymiai mažiau, nei minėtose rūšyse, todėl labiau tinka tirpiai kavai gaminti. Daugiausia liberikos auginama Filipinuose. Iš viso kavamedžiai auginami 76 šalyse, o 60 šalių ją eksportuoja.
Grįžkime prie temos, ką suomiai padarė, kad bemaž visi pasaulio žiniasklaidos kanalai pranešė apie galimą kavos gamybą ne atšiauriose Suomijos žemėse, o laboratorijose. Jie paprasčiausiai paėmė tikrų kavamedžių ląsteles ir specialiame maistinių medžiagų mišinyje užaugino kavą. Kultūrą be lapų, stiebų, šaknų, kuri savo sudėtimi identiška natūraliai kavai. Neseniai rašiau, kad Izraelis iš ląstelių jau gamina įvairių naminių gyvulių mėsą.
Suomių mokslininkai teigia, kad auginti kavą šiuo būdu žymiai lengviau, nei gyvulinės kilmės mėsą. Jie teigia, kad genų inžinerijos dėka gali užauginti skirtingo aromato ir norimo kofeino kiekio kavos kultūrą. Kaip neprisiminus, kai dar sovietmečiu, 1969 m., buvo pastatyta Kauno endokrininių preparatų gamykla (dabar „Sanitas“), kur greta įvairių farmacijos produktų iš ženšenio ląstelių buvo gaminamas bioženšenis. Nežinau, kokią dabar „Sanitas“ gamina produkciją.
Reikia manyti, kad tą, kuri pelninga. Kapitalizmas tuo ir žavus, kad gamintojai rinkai gamina tik tai, kas nešą pelną. Moksliniams eksperimentams reikalingos nemažos investicijos, kurių mūsų valdžia dar labai mažai skiria, nors ir jaučiamas šioks toks skiriamų lėšų moksliniams darbams didėjimas. Lengvesniais keliais randama lėšų koncertinos tvoroms tverti, auksiniams tualetams ar auksiniams šaukštams pirkti.
Suomių mokslininkai, išdžiovinę kavos biomasę ir ją paskrudinę, jau ragavo jos skonį ir teigia, kad ji niekuo nesiskyrė nuo įprastos. Praktiškai ji ir negali skirtis, nes ta pati sudėtis. Beje, suomiai ir stengiasi dėl savo gamybos kavos, nes tai labiausiai mėgstanti kavą tauta pasaulyje (pagal statistiką, jų gyventojas išgeria 5 kavos puodelius per dieną). Pasaulyje per metus suvartojama 10 milijonų tonų kavos, o daugiausia jos užaugina Brazilija.
Kavamedžių auginimu užsiima milijonai ūkininkų ir užimti milijonai hektarų derlingų žemės plotų. Klimato kaitai sparčiai pasaulyje keičiantis, prastėja sąlygos kavamedžių plantacijoms, o kavamedžius dar puola 900 įvairiausių kenkėjų ir ligų. Žinoma, jei suomiams ir pavyktų bioreaktoriuose pramoniniu mastu gaminti didelius kiekius kavos, vis vien neužtektų pajėgumų ja aprūpinti visą pasaulį.
Skaitytojams neduodu receptų, kokios yra kavų rūšys, kaip paruošiamas gėrimas, kaip kofeinas veikia (vyksta amžinas disputas, kas geriau – kava ar arbata), kur ir kaip naudojami kavos tirščiai ir pan. Kiekvienas turime nusistovėjusius įpročius, ritualus, kaip elgtis su kava. Vietoj to – keletas minčių, kaip auginti kavamedžius namų sąlygomis.
Turbūt ne vienas entuziastas yra bandęs auginti egzotinių augalų, taip pat ir kavamedį, savo būstuose. Prisimenu, kai sovietmečiu bet kokios retenybės, egzotinio augalėlio tekdavo ieškoti praktiškai po visą „plačiąją tėvynę“. M. Gorbačiovo „perestroikos“ laikais teko nuvykti į Maskvą ir tik vienoje vietoje, pagal „blatą“, VDNCH (visasąjunginės pasiekimų parodos rūmuose) pavyko įsigyti vieną kavamedžio medelį.
Auginti namų sąlygomis jį gana sudėtinga, itin tais laikais, palyginus su šiais, nes tuomet buvo milžiniškas informacijos stygius. Kavamedis labai jautrus temperatūrų, drėgmės pokyčiams. Sulaukti kavos pupelių man nepavyko, nes bręsta praktiškai rudens-žiemos metu, o žydinčių žiedų kvapą ir dabar menu. Dabar, kai tiek daug informacijos ir laikantis reikalavimų, galima užsiauginti ir sulaukti kavos pupelių.
Prisimenu, kaip įsigyjant kavamedį, jų mokslinis darbuotojas perspėjo, kad jei pavyks užsiauginti kavamedžio pupelių ir bandysiu pasigaminti kavos gėrimą, tai dozę reikia daugiau nei dvigubai sumažinti. Valdiškoje kavoje kofeino labai mažas kiekis, nes didelė dalis jo yra paimama kitiems tikslams. Tai tokia buvo pažintis su kavamedžiu.
