Kalbinti ūkininkai neslepia, kad laukia nelengvas žiemos periodas, bet tikisi, kad palijus dar bus iš ko ruošti pašarus ir neteks parduoti gyvulių, tačiau neatmeta galimybės, kad pavasarį pašarų gali tekti papildomai nusipirkti.
Kerų kaime (Lukšių seniūnija) ūkininkaujantys Aldona ir Antanas Jonaičiai šiuo metu turi apie 30 galvijų, 25 melžiamas karves, telyčių.
Kas dieną Jonaičiai gyvulius gena į ganyklas, o vakare šeria jau pagamintu šienu. Iš viso šeima ūkininkauja 50 ha, beveik visą šį plotą užima ganyklos, dar sėjama javų.
Pasak Antano, nors šiemet atnaujino pievas, bet dėl pavasarinės sausros įsėti žolynai nesudygo. Pašnekovas guodėsi, kad, net išbėrus trąšas, be lietaus žolė jų neįsisavino.
„Kai liepos 10 d. palijo, tai truputį akyse pragiedrėjo, pradėjo žolė augti. Prieš tai jau buvome visiškoje neviltyje, nes nurudavo visi ganyklų plotai“, – sako A. Jonaitienė.
Šiuo metu ūkininkai pasigaminę per 200 rulonų šienainio, dar trūksta virš 100. Jie nežino, ar dar bus ką šiemet šienauti. A. Jonaitis pasakojo, kad avižų mišinį teko nupjauti ir taip pat susukti į rulonus galvijų pašarui.
„Sėdi, žiūri ir lauki, gal tas debesis užeis. Šiuo metu vien tik orų prognozių klausausi“, – juokiasi ūkininkė.
A. Jonaitienė pasakojo, kad šiemet gyvulius į laukus išginė gegužės pradžioje, nes buvo sausa, šalta, žolė dygo varganai. Moteris sako, kad panašiai sausa vasara buvo ir pernai, bet šiemet streso dar daugiau.
„Vyras jau buvo nusprendęs parduoti pusę gyvulių... Iki šių metų dar nėra tekę pašarų pavasarį pirkti, nes turėdavome atsargų“, – apgailestavo pašnekovė.
Ji prisiminė, kad anksčiau žmonės siūlydavo nusišienauti pievas, o dabar aplinkiniai ūkininkai laukus daugiausiai užsėję javais.
Įsikalbam su Jonaičiais, jie pasakoja, kad ūkininkauti pradėjo maždaug nuo 1992 m. nusipirkę 10 karvučių. Vėliau ūkį plėtė, pasinaudojo parama, įsigijo technikos, todėl A. Jonaitis visus ūkio darbus atlieka pats.
Aplink Jonaičių sodybą aptvertos ganyklos gyvuliams, ūkininkas pasakoja, kad net aptvaro kuoliuko neina įsmeigti, taip žemė perdžiūvusi. Karvutės ganosi nepririštos, anot pašnekovų, lauke joms sveikiau, gyvuliai švaresni.
Karvės melžiamos du kartus: šeštą valandą ryte ir vakare. Kai kurios pačios pareina į melžimo aikštelę prie namų, kitas parsigena savininkas. Per parą karvės duoda 25–30 litrų pieno.
Dėl tokių karštų orų gyvuliams reikia daugiau vandens, bet kai kaitra pasiekdavo 30 laipsnių, juos suvarydavo į pavėsį. Jonaičiai neslepia, kad dėl menkesnio pašaro sumažėjo primelžiamo pieno kiekis. Jei supirkimo įmonei nepristato 500 litrų pieno per parą, krenta ir supirkimo kaina.
Šiuo metu Jonaičiai ūkininkauja dviese, du sūnūs susikūrė savo gyvenimus ir kol kas nė vienas neplanuoja perimti ūkio.
Lankantis pas ūkininkus matosi begalinis žmonių darbštumas, meilė gyvuliams. A. Jonaitienė neslėpė, kad karvės ūkyje veršelius veda net po 10–12 metų, tačiau šiuo metu banda jaunėja, nes patys prisiaugina telyčių.
Atsisveikinant Jonaičiai pripažino, kad gyvulininkystės ūkiams ir pieno kokybei keliami dideli reikalavimai, darbo ūkyje daug, o už pieną moka mažai.
Pakalbinome ir kitus rajono gyvulių augintojus.
„Pasidarėme pašarų, dabar laukiame, kol pažels atolas, dar šienausim. Sėjau kukurūzus, pagaminsiu siloso žiemai, manau, kad išgyvensime. Kadangi užlijo, atolas pakilo, ganyti gyvulius turiu kur“, – kalbėjo kitas Lukšių seniūnijos ūkininkas Darius Žukaitis, laikantis 39 karves.
Panaši padėtis ir Griškabūdžio seniūnijos ūkininko Arvydo Dubicko ūkyje. Jis tvirtino, jog pievas nušienauti pavyko jau dukart, planuoja tai padaryti dar du kartus. Tad septyniasdešimčiai karvių šieno ir šienainio bus paruošta pakankamai. Šio ūkininko karvės laikomos tvarte.
Plokščių seniūnijos Jotijos kaime ūkininkaujantys Ingrida ir Algis Bendikai laiko 28 karvutes, kurios taip pat ganosi pievose. Ingrida tikino, kad kol kas didelės problemos dėl pašarų nėra, pažėlė atolas, yra pasėta mišinio. Šeima planuoja šienauti dar porą kartų.
Tuo tarpu slavikietis ūkininkas Ričardas Lekavičius, auginantis apie 250 mėsinių galvijų, kalbėjo, kad paruošė tik trečdalį reikiamo kiekio šieno.
„Šienavome tik vieną kartą, nes likusią žolę galvijai nuėdė. Kol kas, net ir palijus, pievose situacija nepagerėjo. Kadangi dalis galvijų laikomi tvarte, jau dabar šiaudus perkame iš Šilutės rajono. Šiemet net kyla klausimas, ar išgyvensime, ar reikės išsiparduoti gyvulius“, – nerimavo ūkininkas.
