Daugiau kaip 5 tūkst. moterų kaltina PIP 73 metų įkūrėją
Jeaną-Claude'ą Masą ir dar keturis asmenis
sukčiavimu sunkinančiomis aplinkybėmis.
Manoma, kad maždaug 300 tūkst. moterų 65 valstybėse turi
tokius krūtų implantus, kurių plyšimo tikimybė yra dvigubai
didesnė nei kitų firmų implantų.
2011 metais pasklidusios naujienos apie nekokybiškus implantus
sukėlė išgąstį visame pasaulyje, tačiau įvairių šalių
sveikatos apsaugos pareigūnai sakė, kad tie implantai nėra
toksiški ir nedidina krūties vėžio rizikos. Prancūzijoje
pradėtas 10 metų periodo tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti
ilgalaikius padarinius.
Daugiau kaip 4 tūkst. moterų pranešė apie minimų implantų
plyšimus; vien Prancūzijoje 15 tūkst. moterų PIP implantai buvo
pakeisti.
Šimtai nukentėjusiųjų ir maždaug 300 advokatų turėtų
dalyvauti teisme Marselyje Prancūzijos pietuose, netoli PIP buvusios
būstinės.
Pareigūnai posėdžius perkėlė į šio uostamiesčio
suvažiavimų centro salę, kurioje telpa 700 žmonių, ir skyrė dar
tris sales, kuriose proceso vaizdo transliaciją galės stebėti dar
daugiau kaip 800 žmonių.
Proceso logistikos kaina bus maždaug 800 tūkst. eurų.
Atsakovams gresia kalėjimas iki penkerių metų, o teismo
procesas turi trukti iki gegužės 17 dienos.
Nukentėjusios moterys sako, kad trokšta pamatyti, kaip PIP
atstovai atsako už jų patirtas traumas.
„Net jeigu ir ne visos moterys patyrė reikšmingų fizinių ar
psichologinių padarinių, jos visos buvo pažymėtos visam
gyvenimui“, - sakė 56 metų Joelle Manighetti, kuri
įveikė krūties vėžį, o po krūties pašalinimo operacijos gavo
PIP implantą.
J. C. Masas, buvęs keliaujantis pardavėjas, kuris medicinos
versle pradėjo nuo vaistų pardavinėjimo, PIP įsteigė 1991 metais,
siekdamas pasinaudoti klestinčia kosmetinių implantų rinka.
Jo kompanija tapo trečiąja pagal svarbą implantų tiekėja
pasaulyje, bet sulaukė tiriamų žvilgsnių, nes plastikos chirurgai
pradėjo pranešinėti apie neįprastai dažnus jos produktų
plyšimus.
Vėliau sveikatos apsaugos pareigūnai išsiaiškino, kad jis
sutaupė milijonus eurų 75-iuose proc. implantų panaudodamas
pramoninį silikoną. PIP implantai buvo uždrausti, o pati kompanija
galiausiai buvo likviduota.
PIP eksportavo daugiau kaip 80 proc. savo implantų; pusė jų
buvo tiekiama Lotynų Amerikai, maždaug trečdalis - kitoms Vakarų
Europos valstybėms, maždaug 10 proc. - Rytų Europai, o likusi dalis
- Artimiesiems Rytams ir Azijai.
Prancūzija yra vienintelė didelė šalis, kompensavusi tų
implantų pakeitimą juos turėjusioms moterims, tačiau tai
procedūrai buvo nustatyta 4,2 tūkst. eurų riba.
Daugelis ieškovių viliasi, kad teismo procesas atvers duris
tolesnėms kompensacijoms, taip pat - ir kitose šalyse.
Kai kurių ieškovių advokatai ragino taip pat pateikti
kriminalinius kaltinimus plastikos chirurgams ir implantus naudoti
leidusiai Vokietijos saugumo standartų firmai.
Tai vokiečių kompanijai, „TUV Rheinland“, Prancūzijoje iškelta
atskira civilinė byla, joje daugiau kaip 50 mln. eurų reikalauja PIP
platintojai iš Bulgarijos, Brazilijos, Italijos, Sirijos, Meksikos ir
Rumunijos, taip pat - tūkstančiai nukentėjusiųjų.
Ieškovėms iš Venesuelos Marselio baudžiamojoje byloje
atstovaujantis advokatas Arie Alimi sakė, kad Europos
Sąjunga taip pat turėtų būti priversta įkurti kompensacijų
nukentėjusiesiems fondą, nes jos „silpna“ kontrolė „yra šios
nelaimės priežastis“.