Į Briuselį susirinkę visų ES šalių narių lyderiai rengiasi ilgiems pietums. Apie 14 val. Lietuvos laiku prasidėjusio susitikimo metu politikai turės aptarti Europos energetikos politikos gaires ir kovos su mokesčių vengimu būdus.
ES Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy teigė tikintis, kad šios dvi temos yra labai svarbios ES ekonominiam augimui ir konkurencingumui skatinti.
ES lyderiai sunerimo, kad Europa darosi vis labiau priklausoma nuo išorinių energijos tiekėjų. H. Van Rompuy ES lyderiams pabrėžė, kad ateityje Europa liks vieninteliu nuo importuojamos energijos priklausomu regionu.
Tad būtina didinti Europos energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą ir išteklių įvairovę.
„Pirmiausiai bus kalbama apie bendrą europinę politiką, kurios vis trūksta ir kurios mažai, nes vis europinės valstybės pakalba truputį ir vis tiek bendrauja su trečiosiomis šalimis atskirai. Taigi, kabėsime, kad pagaliau reikia kalbėti vienu balsu ypač su tiekėjai iš užsienio.
Kalbėsime apie saugumą, apie europines kainas. Pagaliau pradedama galvoti, kad kainos kartais Europoje per didelės negu kitose šalyse“, - teigė į Briuselį atvykusi Lietuvos vadovė D. Grybauskaitė.
Manoma, kad susitikimo pabaigoje ES lyderiai jokių konkrečių sprendimų nepriims, tačiau sutars, kokia kryptimi toliau judės ES energetikos politika.
27 šalių vadovai turėtų pasisakyti už tai, kad 2014 m. būtų baigta kurti vieninga Europos energetikos rinka, o 2015 m. nebeliktų vadinamųjų energetinių salų.
Kalbama ir apie kainų pokyčius, tai yra, kad ateityje būtų atskirti naftos ir dujų kainų skaičiavimai. Tiesa, Lietuvos vadovė abejoja, ar šiandien tai pavyktų padaryti.
„Kadangi Europa labai priklauso nuo išorinių dujų tiekimo, pavyzdžiui, nuo Rusijos, taigi derybos turi būti dvišalės tarp Europos ir Rusijos“, - teigė prezidentė.
Kaip kovos su „gudručiais“?
ES lyderiai turėtų aptarti ir kovos su mokesčių vengimu būdus. Kiek anksčiau Europos Komisija pasiūlė, kad Europoje ateityje būtų automatiškai keičiamasi informacija apie kitoje šalyje narėje indėlius laikančius ES piliečius. Be to, norima, kad duomenys būtų teikiami ne tik apie indėlius, bet ir kitas pajamų rūšis, pavyzdžiui, dividendus, honorarus, pajamas iš nekilnojamojo turto.
Praėjusią savaitę dėl to nepavyko susitarti ES finansų ministrams, mat sprendimą blokavo Austrija ir Liuksemburgas, kur bankų klientų duomenys yra laikomi paslaptimi.
Nepavykus susitarti ministrų lygiu, klausimas įtrauktas į aukščiausio lygio ES susitikimą.
„Tikimės, kad šiandien apsispręs valstybės, kurios prieš savaitę stabdė. Bet kokie mokesčių vengimai reiškia mažesnes pajamas į biudžetą, tame tarpe ir Lietuvos. Tai reiškia, kad valstybė turi mažiau galimybių vykdyti savo funkcijas ir už tas funkcijas apmokėti.
Tai yra ir socialinės pašalpos, ir algos biudžetininkams, tad visi mes priklausome nuo šių lėšų. O atsiranda gudručių, kurie mėgina mokesčių išvengti, turime ir lietuviškų pavyzdžių“, - Briuselyje kalbėjo D. Grybauskaitė.