Vyriausybės vadovė priminė, kad švietimo ir mokslo ministrė Ina Druvietė netrukus tikriausiai svarstys šį klausimą per susitikimą su Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Vešniakovu.
Pastarasis laikraščiui „Vesti“ pareiškė: „Mes pritariame susrūpinusiems mūsų tėvynainiams, kurie pagrįstai mano, jog be prievartos neįmanoma įgyvendinti tokios reformos. Be to, mėginimas įvesti mokyklose dalykų dėstymą tik latvių kalba prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, kuriuos yra prisiėmusi Latvija”.
Rusijos diplomatas taip pat atkreipė dėmesį į naujosios premjerės žodžius, kad anksčiau ar vėliau visose mokyklose dalykai bus dėstomi tik latvių kalba.
„Tai labai įdomi formuluotė - „anksčiau ar vėliau”. Vienas dalykas, jeigu tai įvyks po 100 metų, ir visai kitas, jeigu po ketverių metų, kaip rašoma koalicijos sutartyje. Žinoma, tokie planai, pažeidžiantys mūsų tėvynainių teises ir tarptautinius Latvijos įsipareigojimus, neprisideda prie teigiamo informacinio ir politinio fono sudarymo mūsų santykiuose”, - pareiškė jis.
Šiais metais Latvijoje įvyks rinkimai į Europos Parlamentą ir Seimą, todėl A. Vešniakovas mano, kad šalyje sustiprės antirusiška retorika.
„Mūsų santykiams šie metai bus nelengvi”, – konstatavo Rusijos ambasadorius.
Paklausta, ar ji nebūgštauja dėl pernelyg didelės Rusijos įtakos Latvijoje, L.Straujuma pareiškė šiuo metu neturinti jokių šios įtakos įrodymų.
Į klausimą apie Rusijos informacinės erdvės ekspansiją kultūroje, žiniasklaidoje ir pramogų industrijoje ministrė pirmininkė atsakė trumpai: „Mes tai apsvarstysime”.
