Manifestantai laiko plakatus su užrašais „Ne „SuTA“ pardavimui!“, „Mes mokame už kitų nusikaltimus“, „Privatizacijos įstatymo projektas - katastrofa“. Policija sustabdė eismą šalia oficialios Kipro valstybės vadovo rezidencijos - pareigūnai pasiruošę užkirsti kelią galimiems neramumams.
Nors žmonės ir protestuoja, tačiau šalies ministrų kabinetas ketvirtadienio rytą jau patvirtino įstatymo dėl privatizacijos projektą. Atstovų rūmai turėtų pradėti jį svarstyti ketvirtadienio popietę. Naujas nuostatas mainais į šaliai pratęsiamą finansinės pagalbos teikimą pareikalavo priimti tarptautiniai Kipro kreditoriai - Europos Komisija, Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jos reglamentuos dalies valstybinių įstaigų, pavyzdžiui, „SuTA“, Kipro uostų direkcijos (CPA) ir Kipro elektros tiekimo bendrovės (EAC) - aktyvų pardavimą.
Pagal šalies valdžios susitarimą su Europos Sąjunga ir kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis Kipro vyriausybė iš įmonių privatizacijos turėtų gauti 1,4 mlrd. eurų. Praėjusių metų gruodžio pradžioje Kipro ministrų kabinetas patvirtino privatizacijos gaires, kuriomis nustatyta, kad 1 mlrd. eurų valstybė turi gauti iki 2016 metų vidurio, o dar 400 tūkst. eurų - iki 2018 metų pabaigos. Taip pat vyriausybė nustatė, kad bendrovių pardavimas prasidės maždaug 2016-aisiais, kai šalis, kaip prognozuoja analitikai, jau bus išbridusi iš recesijos.
Prieš naująjį įstatymą protestuoja ne tik bendrovių darbininkai, bet ir koalicinė Demokratinė partija. Ketvirtadienį ministrų kabineto posėdyje nedalyvavo keturi šiai partijai priklausantys ministrai.
