Manifestantai laiko plakatus su užrašais „Ne „SuTA“
pardavimui!“, „Mes mokame už kitų nusikaltimus“, „Privatizacijos
įstatymo projektas - katastrofa“. Policija sustabdė eismą šalia
oficialios Kipro valstybės vadovo rezidencijos - pareigūnai
pasiruošę užkirsti kelią galimiems neramumams.
Nors žmonės ir protestuoja, tačiau šalies ministrų kabinetas
ketvirtadienio rytą jau patvirtino įstatymo dėl privatizacijos
projektą. Atstovų rūmai turėtų pradėti jį svarstyti ketvirtadienio
popietę. Naujas nuostatas mainais į šaliai pratęsiamą finansinės
pagalbos teikimą pareikalavo priimti tarptautiniai Kipro
kreditoriai - Europos Komisija, Europos centrinis bankas (ECB) ir
Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Jos reglamentuos dalies
valstybinių įstaigų, pavyzdžiui, „SuTA“, Kipro uostų direkcijos
(CPA) ir Kipro elektros tiekimo bendrovės (EAC) - aktyvų pardavimą.
Pagal šalies valdžios susitarimą su Europos Sąjunga ir kitomis
pagalbą teikiančiomis institucijomis Kipro vyriausybė iš įmonių
privatizacijos turėtų gauti 1,4 mlrd. eurų. Praėjusių metų gruodžio
pradžioje Kipro ministrų kabinetas patvirtino privatizacijos
gaires, kuriomis nustatyta, kad 1 mlrd. eurų valstybė turi gauti
iki 2016 metų vidurio, o dar 400 tūkst. eurų - iki 2018 metų
pabaigos. Taip pat vyriausybė nustatė, kad bendrovių pardavimas
prasidės maždaug 2016-aisiais, kai šalis, kaip prognozuoja
analitikai, jau bus išbridusi iš recesijos.
Prieš naująjį įstatymą protestuoja ne tik bendrovių
darbininkai, bet ir koalicinė Demokratinė partija. Ketvirtadienį
ministrų kabineto posėdyje nedalyvavo keturi šiai partijai
priklausantys ministrai.