Svaiginantis jauno esto šuolis į politikos viršūnę

Į Estijos ministro pirmininko kėdę netrukus atsisėsiančiam Taavi Rõivasui dar ilgai bus primenamas jo amžius. Kodėl pamainos devynerius metus vyriausybei vadovavusiam Andrui Ansipui ieškojusi Reformų partija pasirinko būtent šį jauną politiką?

Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Žilinskaitė

2014-03-24 07:35, atnaujinta 2018-02-15 04:32

Kovo viduryje estams staigmena tapo žinia, kad naująjį šalies ministrų kabinetą formuos T.Rõivasas, rašo „Lietuvos rytas“.

„Bendra visuomenės reakcija buvo kažkur tarp isteriško juoko ir klausimo „kas čia dabar?“. 

Tačiau informacijos, galinčios jį diskredituoti, niekas neturėjo“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo laikraščio „Postimees“ žurnalistė Evelyn Kaldoja.

Anot jos, Estijos gyventojus nustebino netikėtas valdančiosios Reformų partijos nario iškilimas į viršūnę ir jo amžius. T.Rõivasui – vos 34 metai. Jis taps jauniausiu ministru pirmininku ES.

Pats politikas ir jo bendražygiai pabrėžia, kad jaunas amžius premjero poste – ne kliūtis. O patirties estui esą irgi užtenka, nes jis jau spėjo paragauti ir parlamentaro, ir socialinių reikalų ministro duonos.

T.Rõivasas dėl savo amžiaus nevengia ir pajuokauti. Duodamas interviu „Postimees“ politikas pareiškė, kad jei didžiausia kliūtis tapti premjeru yra jo jaunystė, tuomet tai ne problema.

„Užtikrinu jus, kad ji nebus amžina“, – pareiškė T.Rõivasas.

Nebuvo pirmas kandidatas

Nuo 2005 metų Estijos vyriausybei vadovavęs A.Ansipas dar 2012-aisiais pareiškė paliksiantis premjero postą, kad į valdžią ir į Reformų partiją būtų įnešta naujų vėjų.

Pastarajai politinei jėgai tai labai svarbu prieš 2015-ųjų parlamento rinkimus. Bet rasti 57 metų A.Ansipui pamainą vis tiek nebuvo lengva.

Iš pradžių Reformų partija kandidatu į būsimus premjerus pasirinko patyrusį politiką Siimą Kallasą, einantį Europos Komisijos vicepirmininko ir transporto komisaro pareigas.

Bet S.Kallasas paskutinę minutę paskelbė vyriausybės neformuosiantis, kaip priežastį nurodydamas prieš jį pradėtą šmeižto kampaniją.

Estijos spauda rašė, kad S.Kallasas, dar būdamas Estijos banko valdytoju, pasirašė garantijas dėl daugiau nei 100 mln. dolerių, kurie buvo išleisti nežinia kam.

Pasiūlymo sudaryti Estijos ministrų kabinetą atsisakė ir kitas Reformų partijos narys, dabartinis Estijos užsienio reikalų ministras Urmasas Paetas. Dėl įtemptos padėties Ukrainoje jis norėjo likti poste ir visą dėmesį skirti Estijos užsienio politikai.

O formuoti vyriausybę panorusi kultūros ministrė Urve Tiidus vėliau atsiėmė kandidatūrą.

Svarstyta ir teisingumo ministro Hanno Pevkuro kandidatūra, tačiau per Reformų partijos balsavimą jis pralaimėjo T.Rõivasui vienu balsu.

Apie sprendimą nesiekti premjero posto S.Kallasas viešai paskelbė kovo 12 dieną, o jau kovo 13-ąją Reformų partija kandidatu į ministro pirmininko kėdę buvo išsirinkusi T.Rõivasą.

Tad kai kurie Estijos analitikai teigia, kad Reformų partija tiesiog skubotai turėjo ieškoti, kuo pakeisti S.Kallasą. Tačiau A.Ansipas suskubo ginti partijos pasirinkimą ir būsimą savo įpėdinį.

Kadenciją baigiantis premjeras pareiškė buvęs nustebintas politologų ir žurnalistų, kurie T.Rõivasą toliau pristatinėja kaip jauną nežinomą žmogų.

„T.Rõivasas aktyviai dirbo metų metus. S.Kallasas buvo kaltinamas dėl to, kad jam trūksta visuomenės palaikymo, o T.Rõivasas per rinkimus yra gavęs vieną stipriausių mandatų“, – dėstė A.Ansipas.

Lyderių savybės panašios

Estijos žiniasklaida teigia, kad T.Rõivasas A.Ansipo favoritu tapo dar 2005–2007 metais, kai dirbo jo patarėju. Vėliau jiems ne kartą teko darbuotis kartu.

„T.Rõivasas palaikė labai glaudžius ryšius su pačiu A.Ansipu, kelerius metus dirbo jo patarėju ir paskui buvo įvardijamas kaip jo statytinis.

Estų spauda komentuoja, kad jie yra šiek tiek panašūs ir kaip asmenybės: nebijo pasakyti, ką mano, prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, kitaip tariant, nebijo lyderiauti.

Tuo metu kiti Reformų partijos pasiūlyti kandidatai labiau privengdavo viešumos ir iš keblesnių situacijų bandydavo išsisukti tyliau“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Estijoje gyvenantis politologas Lukas Pukelis.

T.Rõivasas prie Reformų partijos elito priartėjo ir pasitikėjimą pelnė įspūdingu greičiu kopdamas politinės karjeros laiptais.

Tartu universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete studijavęs estas, sulaukęs vos 20 metų, jau dirbo teisingumo ministro patarėju. Juo jis buvo nuo 1999-ųjų iki 2002 metų.

Po to T.Rõivasas tapo patarėju Estijos liaudies ministerijoje, o 2004–2005 metais ėjo Talino Habersčio rajono seniūno pareigas. Vėliau estas dirbo A.Ansipo patarėju, o 2007-aisiais tapo Estijos parlamento – Rygikogo nariu, į kurį buvo išrinktas ir per kitus rinkimus.

Parlamente estas vadovavo Finansų ir Europos Sąjungos reikalų komitetams. Jis spėjo paragauti ir vyriausybės nario duonos, nes 2012-aisiais buvo paskirtas socialinių reikalų ministru.

Įtakingų ryšių neturėjo

„Lietuvos ryto“ pašnekovai neigiamai atsakė į klausimą, ar greitai karjeros laiptais kilęs estas negalėjo būti užtartas kokių nors įtakingų giminaičių. Jie pabrėžė, kad T.Rõivaso šeima nėra išskirtinė.

Be to, Estijoje yra nemažai žmonių, kurie svaiginamą karjerą padarė labai jauni. Pavyzdžiui, Martas Laaras Estijos premjeru 1992-aisiais tapo būdamas 32-ejų – dar jaunesnis nei T.Rõivasas.

„Dauguma žmonių T.Rõivasą apibūdina kaip energingą, labai siekiantį tikslo. Šį politiką buvau sutikusi vieną kartą ir apibūdinčiau jį taip pat, – dėstė estų žurnalistė E.Kaldoja ir pusiau juokais pridūrė: – Jis negali būti kvailas, nes baigė Tartu universitetą, kurį paprastai būna baigę mūsų ministrai pirmininkai.“

Kiti estų žurnalistai taip pat atkreipia dėmesį į T.Rõivaso pasitikėjimą savimi, veiklumą ir ryžtą imtis drąsių sprendimų.

O politologas L.Pukelis kaip vieną stipriausių T.Rõivaso savybių įvardija švarią reputaciją.

„Jis neturėjo visiškai jokių skandalų ar ilgo šešėlio, kuris netgi šiek tiek sekė A.Ansipą dėl jo praeities Komunistų partijoje“, – kalbėjo politologas.

Tarp silpnų politiko savybių L.Pukelis, kaip ir kai kurie estai, įvardija užsispyrimą.

„Jam, neturinčiam tokio stažo politikoje kaip A.Ansipui, gali būti sunkiau rasti kompromisą, ypač turint omenyje tai, kad koaliciją formuojančios Socialdemokratų ir Reformų partijos labai skirtingos. T.Rõivaso užsispyrimas gali tapti nesutarimų koalicijoje priežastimi“, – sakė L.Pukelis.

Išrinko, nes postas laikinas?

Nepaisant T.Rõivaso laimėjimų, netrūksta abejonių, ar jis turi pakankamai patirties ir ryšių aukščiausių pasaulio lyderių sluoksniuose, kad galėtų vadovauti Estijos vyriausybei. Juo labiau kad dabar situacija įtempta dėl Krymo krizės.

Estų sociologas Juhanas Kivirähkas, kalbėdamas su Estijos žiniasklaida, netgi sakė, kad kyla pavojus, jog tikrieji vadovai gali būti T.Rõivaso pašonėje esantys „pilkieji kardinolai“.

„Žinoma, politika yra komandinis darbas, tačiau svarbu, kad visas vadovavimas nevyktų galiniuose kambariuose“, – svarstė J.Kivirähkas.

Tačiau Tartu universiteto tarptautinių santykių profesorius Eiki Bergas kalbų apie T.Rõivasą, kaip apie galimai netinkamą ar nesavarankišką lyderį, nesureikšmina. Ekspertas pabrėžia, kad itin svarbius postus T.Rõivaso vyriausybėje užims patyrę politikai.

„Galėtume klausti, ar tai tinkamas laikas keisti premjerą, ar nebuvo labiau patyrusių žmonių, politikoje dalyvaujančių 20 metų. Tai protingi klausimai.

Tačiau gerai tai, kad užsienio reikalų ministras U.Paetas žada tęsti darbą užsienio reikalų ministro poste, turint omenyje Krymo krizę. U.Paetas turi puikių žinių ir ryšių.

Tą patį galima pasakyti apie socialdemokratų lyderį Sveną Mikserį, kuriam pažadėtas gynybos ministro postas.

Šias pareigas jis yra ėjęs dar 2002–2003 metais. Abi šios figūros labai svarbios. T.Rõivaso užduotis bus išlaikyti komandos dvasią, komandinį darbą“, – „Lietuvos rytui“ vardijo E.Bergas.

Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad T.Rõivasas vyriausybei vadovauti pasirinktas tik iki 2015 metų parlamento rinkimų. „Neturėtume pamiršti, kad tai tik laikina vyriausybė.

Galbūt tai viena priežasčių, kodėl T.Rõivasas buvo pasirinktas“, – sakė specialistas.

Nors T.Rõivasas neslepia ambicijų vyriausybei vadovauti ir po kitų metų rinkimų, E.Bergas nėra tikras, ar jaunajam premjerui pavyks išlaikyti postą.

Mat šių pareigų nori ne vienas politikas.

„Žiūrėsime, kaip įvykiai klostysis Kryme. Jei tuo metu padėtis bus rami, T.Rõivasui iššūkį gali mesti daug kas, taip pat U.Paetas“, – kalbėjo politologas.

Mylimoji – žymi atlikėja

T.Rõivasas vienoje televizijos laidoje pareiškė, kad švelniu žmogumi jo nepavadinsi.

„Švelnus aš tik tada, kai namuose žaidžiu su dukra“, – pabrėžė vyras. Estas gyvena su 27 metų kantri ir popmuzikos atlikėja Luisa Värk (nuotr.). Pora, kuri oficialiai nėra susituokusi, augina šešerių metų dukrą.

Viena 31 metų estė „Lietuvos rytui“ sakė, kad L.Värk Estijoje populiari, „turi visiškai teigiamą įvaizdį“.

„Aš pati Luisos dainų nesiklausau, nebent išgirstu per radiją. Atlikėja gal labiau patinka paauglėms, nes išpopuliarėjo per muzikinę laidą „Estija ieško superžvaigždės“, kurios žiūrovai daugiausia paaugliai“, – pasakojo estė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.