Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją didžiausia
politine krize po Šaltojo karo pavadinęs britų ministras
pabrėžė, kad Europos šalys turi suderinti tokias priemones, kad
nuostoliai dėl sankcijų būtų sąžiningai padalyti tarp visų
valstybių narių.
Kalbėdamas po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru
Linu Linkevičiumi, D.Lidingtonas sakė, kad papildomų priemonių
„gali tekti imtis, jei bus tolesnė Rusijos agresija prieš kitas
Ukrainos dalis ar prieš Moldovos dalis, arba nebus nutrauktas
dabartinės situacijos eskalavimas“.
„Svarbu, kad ES labai atidžiai ir intensyviai ruoštųsi
tolesnėms sankcijoms ir kitoms priemonėms“, - žurnalistams sakė
britų ministras.
„Svarbu įvertinti, kokios sankcijos būtų efektyvios, ar yra
tinkamas teisinis pagrindas, kad esant reikalui galėtume jas apginti
teisme, ir kaip užtikrinti, kad žala Europoje būtų sąžiningai
paskirstyta. Kai kurios šalys yra ypač pažeidžiamos, todėl svarbu
turėti subalansuotą paketą, jei tektų eiti ta kryptimi“, -
teigė D.Lidingtonas.
Britų ministras taip pat patikino, kad jo šalis pasiryžusi
laikytis kolektyvinės gynybos įsipareigojimų pagal NATO sutartį.
„Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims 5-ojo straipsnio saugumo
garantijos taikomos tiek pat, kiek Jungtinei Karalystei ar bet kuriai
kitai NATO aljanso šaliai“, - sakė D.Lidingtonas.
Britai šį mėnesį pažadėjo atsiųsti iki keturių naikintuvų
„Typhoon“ sustiprinti NATO vykdomą Baltijos šalių oro
policijos misiją, kai ją balandžio mėnesį iš amerikiečių
perims lenkų kariai.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius teigė, jog
galimos sankcijos Rusijai svarstomos atsakingai, „kad būtų
minimaliai pažeisti piliečių ir ekonominiai interesai“.
„Sankcijos visada turi du galus, jos visada kenkia visiems, tai
nėra vienpusis veiksmas. Aišku, viena pusė nukenčia labiau, kita
– mažiau, bet vis tiek tai labai atsakingas sprendimas. Todėl mes
tiesiog dalyvaujame diskusijoje, kad rastume racionaliausią
sprendimą. Sankcijos nėra savitikslis dalykas, jos yra tam, kad
išgirstų, kad pagaliau išklausytų mūsų raginimus“, - bendroje
spaudos konferencijoje žurnalistams sakė L.Linkevičius.
„Dalyvaujame diskusijoje kaip visi kiti ir neužimame kažkokių
radikalių pozicijų“, - sakė jis.
Po gyventojų protestų Ukrainoje nuvertus prorusišką
prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusija pasiuntė karius į
Ukrainos Krymo regioną. Kovo 16 dieną Kryme surengtas balsavimas
dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarai teigia, kad referendumas
neteisėtas.