Informacija apie tokius Briuselio planus nutekėjo po Europos Komisijos (EK) vadovo Jose Manuel Barroso susitikimo su Bulgarijos politikais. Teigiama, jog EK prezidentas pareikalavo, kad Bulgarija nesipriešintų naujam Briuselio požiūriui į šį projektą.
„Mes prašome, kad Bulgarija būtų labai atsargi“, - J.M.Barosso cituoja „The Daily Telegraph“.
Oficialiais duomeninis, susitarimai dėl „South Stream“ kol kas tebegalioja, tačiau šie EK vadovo pasisakymai patvirtina gandus, kad projektas „politiškai miręs“, rašo „The Daily Telegraph“.
Anot leidinio, 50 mlrd. JAV dolerių vertės projekto įšaldymas būtų pirmoji rimta Briuselio bausmė Maskvai už Krymo aneksiją.
2 380 kilometrų ilgio „South Stream“, kurį pradėta tiesti pernai gruodį, yra strategiškai svarbus „Gazprom“ projektas. Jis leistų aplenkiant Ukrainą pumpuoti dujas į ES rinką per Juodąją jūrą, Bulgariją, Vengriją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Serbiją, Graikiją. 63 mlrd. kubinių metrų dujų metinio pralaidumo dujotiekį planuota nutiesti iki 2015 metų pabaigos.
EK praėjusių metų pabaigoje rekomendavo Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“ keisti ES teisei prieštaraujančius susitarimus su Europos valstybėmis dėl dujotiekio „South Stream“ teisimo. Tuo tarpu Rusija tvirtina, kad dvišaliai susitarimai dėl dujotiekio yra viršesni nei ES vidaus taisyklės, ir ginčija ES trečiajame energetikos pakete nustatytą draudimą vienai įmonei valdyti ir dujotiekius, ir skirstymo tinklus, kuriuo ES siekia didinti konkurenciją ir sumažinti žemyno priklausomybę nuo Rusijos valstybės valdomos įmonės.
„South Stream“ akcininkai yra „Gazprom“, Prancūzijos EDF, Vokietijos „Wintershall“ ir Italijos ENI.
Šis projektas laikomas varžovu planuojamiems Europos dujotiekiams - „Nabucco West“ ir Transadrijos vamzdynui (TAP) - kuriais tikimasi pumpuoti dujas iš didžiulio Šaz Denizo telkinio Azerbaidžane.
Rusija jau nutiesė dujotiekį „Nord Stream“, kurio dauguma akcijų priklauso „Gazprom“ ir kuriuo dujos pumpuojamos į Vokietiją, aplenkiant tranzito šalis Rytų Europoje.
