Informacija apie tokius Briuselio planus nutekėjo po Europos
Komisijos (EK) vadovo Jose Manuel Barroso
susitikimo su Bulgarijos politikais. Teigiama, jog EK prezidentas
pareikalavo, kad Bulgarija nesipriešintų naujam Briuselio
požiūriui į šį projektą.
„Mes prašome, kad Bulgarija būtų labai atsargi“, - J.M.Barosso
cituoja „The Daily Telegraph“.
Oficialiais duomeninis, susitarimai dėl „South Stream“ kol kas
tebegalioja, tačiau šie EK vadovo pasisakymai patvirtina gandus, kad
projektas „politiškai miręs“, rašo „The Daily Telegraph“.
Anot leidinio, 50 mlrd. JAV dolerių vertės projekto įšaldymas
būtų pirmoji rimta Briuselio bausmė Maskvai už Krymo aneksiją.
2 380 kilometrų ilgio „South Stream“, kurį pradėta tiesti
pernai gruodį, yra strategiškai svarbus „Gazprom“ projektas. Jis
leistų aplenkiant Ukrainą pumpuoti dujas į ES rinką per Juodąją
jūrą, Bulgariją, Vengriją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją,
Serbiją, Graikiją. 63 mlrd. kubinių metrų dujų metinio pralaidumo
dujotiekį planuota nutiesti iki 2015 metų pabaigos.
EK praėjusių metų pabaigoje rekomendavo Rusijos dujų
monopolininkui „Gazprom“ keisti ES teisei prieštaraujančius
susitarimus su Europos valstybėmis dėl dujotiekio „South Stream“
teisimo. Tuo tarpu Rusija tvirtina, kad dvišaliai susitarimai dėl
dujotiekio yra viršesni nei ES vidaus taisyklės, ir ginčija ES
trečiajame energetikos pakete nustatytą draudimą vienai įmonei
valdyti ir dujotiekius, ir skirstymo tinklus, kuriuo ES siekia didinti
konkurenciją ir sumažinti žemyno priklausomybę nuo Rusijos
valstybės valdomos įmonės.
„South Stream“ akcininkai yra „Gazprom“, Prancūzijos EDF,
Vokietijos „Wintershall“ ir Italijos ENI.
Šis projektas laikomas varžovu planuojamiems Europos
dujotiekiams - „Nabucco West“ ir Transadrijos vamzdynui (TAP) -
kuriais tikimasi pumpuoti dujas iš didžiulio Šaz Denizo telkinio
Azerbaidžane.
Rusija jau nutiesė dujotiekį „Nord Stream“, kurio dauguma
akcijų priklauso „Gazprom“ ir kuriuo dujos pumpuojamos į Vokietiją,
aplenkiant tranzito šalis Rytų Europoje.