Net 444 ES komisarų posėdžiams pirmininkavęs J.M.Barroso per paskutinę savo spaudos konferenciją pareiškė, kad didžiuojasi padėjęs išvairuoti 28 valstybių bloką iš vieną giliausių ekonominių krizių per kelis dešimtmečius.
Paties portugalo žodžiais, jis išeidamas palieka „stipresnę ir geriau iššūkiams pasiruošusią Europą“.
„Dėl naujų ES, Europos Komisijai ir ypač Europos centriniam bankui suteiktų kompetencijų Bendrija šiandien stipesnė ir geriau pasiruošusi ateities iššūkiams. Tikrovė tokia, kad net sulaukus abejonių kai kuriose ES sostinėse buvo įmanoma sustipinti bloko institucijas“, – tvirtino J.M.Barroso.
Griežtesnės biudžeto taisyklės ir fiskalinės drausmės priežiūra, pirmieji žingsniai kuriant Europos bankų sąjunga – visa tai yra J.M.Barroso palikimas.
Buvęs Portugalijos premjeras ypač šiltai atsiliepė apie ES plėtros procesą, pavadinęs jį „vienu didžiausių pasiekimų Europos istorijoje“. Nuo 2004 metų į Bendriją įstojo 13 valstybių, tarp jų ir Lietuva.
„Įsivaizduokite, kad šios šalys nebūtų įstojusios į ES. Tokiu atveju šiandien kalbėtume ne apie Ukrainą, o apie Baltijos šalis ar Bulgariją. Tad pasielgėme teisingai“, – tikino J.M.Barroso.
Tiesa, J.M.Barroso atsisveikinimą kiek temdo akivaizdus prieš ES nusistačiusių politinių partijų Europoje populiarėjimas. Euroskeptikų judėjimai ne juokais purto taikios Europos projekto pamatus.
„Esu susirūpinęs dėl atotrūkio tarp Europos žmonių ir ES institucijų. Piliečiams skaudžiai smogė krizė, tad jie yra lengvas grobis populizmui ir netolerancijai“, – pabrėžė portugalas.
Ką J.M.Barroso veiks dabar? Pats portugalas nepatvirtina, bet ir neneigia kalbų, kad jis 2016 metais gali pretenduoti tapti naujuoju Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi.
Tačiau dabar, po 20 metų politikoje, J.M.Barroso svarbiausia pailsėti: „Man reikalinga pauzė. Dar neapsisprendžiau dėl kokių nors politinių postų ar rinkimų – ar Portugalijoje, ar Jungtinėse Tautose“.
Parengė Gintaras Radauskas
