Moldova – viena mažiausių ir skurdžiausių Europos valstybių
vakariniame buvusios Sovietų Sąjungos pakraštyje – prie
pagrindinės Europos srovės priartėjo labiau nei bet kuri kita iš
buvusių sovietinių respublikų, išskyrus Baltijos valstybes.
Tačiau artinantis lapkričio 30-osios parlamento rinkimams
apklausos rodo, kad Moldovos visuomenė smarkiai nesutaria dėl to, ar
laikytis šio kelio, ar keisti kursą ir prisidėti prie Rusijos
vadovaujamo ekonominio bloko.
Nuo 2009 metų valdančio trijų partijų Aljanso už europinę
integraciją nustatytas kursas išėjimo prie jūros neturinčiai
Moldovai, kurioje gyvena 3,5 mln. žmonių ir kuri ribojasi su Ukraina
bei Europos Sąjungos (ES) nare Rumunija, atnešė draudimą
importuoti į Rusiją – didžiausią Moldovos energijos tiekėją
– daržoves, vyną ir mėsą.
Nusivylimas prastais centro dešiniųjų koalicijos rezultatais
kovojant su korupcija ir lyderių konkurencija, taip pat –
nostalgija dėl sovietinių laikų stabilumo sekmadienį gali nulemti
didelį balsų skaičių kairiesiems.
Tačiau Moldovos lyderiai sako esą įsitikinę, kad vis tiek
išlaikys proeuropietišką kursą.
Premjeras Iurie Leanca (Jurijė Leankė) interviu „Reuters“
sakė nematantis atsitraukimo nuo proeuropietiško kurso ir
prognozavo, kad santykiai su Rusija taps sklandesni.
Pavadinęs naują kontraktą dėl Rusijos gamtinių dujų tiekimo
kitais metais „geru signalu“, I.Leanca sakė: „Grįšime į
Rusijos rinką su geresnės kokybės vynu, vaisių ir daržovių
produktais“.
Jei Aljanso partijos laimės pakankamai balsų ir atgaus daugumą
101 vietos parlamente arba bus priverstos sudaryti koaliciją su
įtakingais komunistais – varžovais, bet nuosaikia proeuropietiška
jėga, taip pat siekiančia stiprių ekonominių ryšių su Rusija,
– Moldova toliau laikysis kurso į Europą, sako analitikai.
Proeuropietišką šalies nuostatą galėtų komplikuoti geras
Socialistų partijos, kuri teikia pirmenybę prisijungimui prie
Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos, rezultatas.
Socialistai, kurių lyderis neseniai susitiko su Rusijos
prezidentu Vladimiru Putinu, sakė, kad proeuropietiškas kursas
atkirstų Moldovą nuo galingos ir stabilios sąjungininkės Rusijos,
kuri gali aprūpinti pigiomis dujomis.
„Netikiu ES nuoširdumu net kai jie siūlo kreditus ir
garantijas. Dabar tarp Rusijos ir Vakarų vyksta konfrontacija, kuriai
diriguoja Jungtinės Valstijos. Bet mano šeima balsuos už Moldovos
„rytinę“ plėtrą“, – sakė 62 metų pensininkas Igoris
Troninas (Igoris Troninas).
Tačiau pirmasis nepriklausomos Moldovos prezidentas Mircea
Sneguras (Mirča Sneguras), kritikuodamas socialistų lyderį Igorį
Dodoną už derybas Kremliuje, „Reuters“ sakė: „Žmonės turi
suprasti, kad grįžimas į pelkę, iš kurios stengėmės išbristi,
nenuves prie nieko gera“.
Net jei socialistai sugebėtų patekti į kokią nors koaliciją,
dauguma žmonių mano, jog ratifikavus pamatinį asociacijos
susitarimą su ES ir moldavams jau be vizų keliaujant į Europą,
šalis integracijos į Europą keliu nuėjo per toli, kad grįžtų
atgal.
Yra gerų priežasčių, dėl kurių Moldova Rusijoje neužgauna
tokio jautraus nervo kaip Ukraina. Moldovos sienos yra už maždaug
800 km nuo Rusijos ir lyderiai Kišiniove nedemonstravo
suinteresuotumo naryste JAV vadovaujamame NATO.
Be to, Moldova su mažytėmis išlaidomis gynybai nerodo ketinimų
jėga bandyti atgauti Padniestrę – Maskvos remiamą separatistinį
anklavą, kuris buvo lyginamas su neseniai paskelbtomis „liaudies
respublikomis“ Rytų Ukrainos separatistinio karo centre.