Manoma, kad pirminė idėja yra tikrai patraukli, kadangi valstybės narės galės pasidalinti gynybos sektoriaus finansinę naštą. Tačiau, kyla klausimas, kaip 28 labai skirtingoms narėms pavyks suderinti pozicijas ir nesudubliuoti savo funkcijų su NATO.
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Berlyne atstovas tikina, kad šis planas yra neišbaigtas, be to, neaišku, kas iš jo gautų daugiausiai naudos.
Pristatydamas savo idėją buvęs Liuksemburgo premjeras sakė, kad tai padėtų susigrumti su naujomis grėsmėmis už bloko ribų ir apginti Europos vertybes.
„Ši Europos armija nebūtų panaudota tuoj pat, tačiau ji perduotų Rusijai žinutę, kad mes esame pasiryžę ginti savo vertybes. Kariuomenė padėtų mums sukurti bendrąją užsienio ir saugumo politiką“,- kalbėjo buvęs J.C.Junckeras.
EK pirmininko atstovai taip pat priminė, kad naudodama tokią taktiką, Europa galėtų sutaupyti apie 120 milijardų eurų per metus.
Iš 28 ES valstybių narių, 22 priklauso NATO. Į Rusijos intervenciją Ukrainoje ir Krymo aneksiją, NATO atsakė paraginusi savo nares skirti daugiau lėšų gynybos finansavimui. Be to, aljansas išsiuntė karių ir ginkluotės į Rytų Europos teritorijas.
2013 metų gruodį ES lyderiai sutarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos sektoriuje. Vis dėlto tokiam planui tąkart pasipriešino Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas. Jo nuomone, galima siekti glaudesnio bendradarbiavimo, bet ES nederėtų turėti savo armijos, oro pajėgų ir kitų karinių pajėgumų.
Analitikas iš Vokietijos Marcusas Kaimas palaiko tokią idėja ir priduria, kad tikriausiai daugelis valstybių narių nepalaikytų gilesnės ES integracijos.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksejus Meškovas norėtų iš Europos išgirsti pasiaiškinimą dėl planų įkurti ES kariuomenę, skelbia TASS.
„Būtų šaunu suprasti, apie ką kalba ES pareigūnai, nes per pastaruosiuos 30 metų jie jau ne kartą palietė šią temą. Sunku nuspėti, ką J.C.Junckeras turėjo galvoje šįkart“,- kalbėjo politikas.