Rinkimų apylinkės Barselonoje darbą pradėjo apniukusį rytą,
ant pastatų plevėsuojant raudonos ir geltonos spalvų Katalonijos
vėliavoms. Iš viso regione, kur veikia beveik 2,7 tūkst. rinkimų
apylinkių, balsuoti gali daugiau kaip 5,5 mln. iš 7,5 mln.
Katalonijos gyventojų. Balsavietės užsidarys 20 val. vietos (21
val. Lietuvos) laiku.
Nepriklausomybės šalininkų aljansas, kuriam vadovauja regiono
prezidentas Arturas Masas, pažadėjo siekti nepriklausomybės
paskelbimo iki 2017 metų, jei užsitikrins daugumą regiono
parlamente, net jei sugebės tai padaryti ir be daugumos balsų.
Ispanijos centrinė vyriausybė atsiskyrimą laiko nelegaliu ir
ragina šalį išlikti vieningą, ketvirtai pagal dydį euro zonos
ekonomikai atsigaunant po recesijos.
Madridas sako, kad Katalonija iškris iš Europos Sąjungos (ES)
ir euro zonos, jei atsiskirs nuo Ispanijos.
„Katalonija sprendžia savo ateitį Europoje“, – sekmadienį
skelbia antraštė pirmajame centro dešinės nacionalinio
laikraščio „El Mundo“ puslapyje.
„Ant kortos pastatyta Katalonijos ateitis“, – rašo
katalonų dienraštis „La Vanguardia“.
Centro kairės nacionalinis „El Pais“ savo pirmajame puslapyje
šiuos rinkimus vadina istoriniais.
„Šansas viską pakeisti“
Tokios asmenybės kaip mėgstamas buvęs futbolo komandos
„Barcelona“ treneris Pepas Guardiola ir
dabartinis gynėjas Gerard'as Pique, remia
nepriklausomybę.
„Be nepriklausomybės niekas nesikeis. Tai šansas viską
pakeisti“, – sakė 29 metų Alexas Donate, kuris
vidurinės klasės rajone Barselonoje balsavo už A.Maso sąrašą.
Pasak A.Donate, jo tėvai yra kilę ne iš Katalonijos ir balsuos
„Ne“.
„Man labai patinka Ispanija, bet galvoju, kad nepriklausomybė
mums bus gerai“, – pridūrė jis.
Tačiau 70-metė pensininkė Mireia Galobart,
kuri vaikšto pasiramsčiuodama lazdele, nerimavo dėl finansinių ir
ekonominių atsiskyrimo aspektų.
„Dabar ne laikas atsiskirti“, – sakė ji.
Ispanijos vyriausybė perspėjo, kad Katalonijoje gali
įsiviešpatauti finansinis chaosas, jeigu ji atsiskirs.
„Jei jie liausis mokėję mūsų pensijas, tai paveiks mane, –
sakė M.Galobart. – Galvoju, kad Katalonija galėtų likti su
Ispanija, bet turėti autonomiškesnę vyriausybę“.
Nacionalistai savitą kalbą ir kultūrines tradicijas turinčioje
Katalonijoje skundžiasi, kad iš Madrido gauna mažiau, nei sumoka
mokesčių.
Separatistiniai reikalavimai suintensyvėjo pastaraisiais
ekonominės krizės metais.
A.Masas nori, kad Katalonija pasektų Škotijos bei Kvebeko
Kanadoje pavyzdžiu ir surengtų balsavimą dėl nepriklausomybės,
nors abiejuose minėtuose regionuose dauguma rinkėjų atmetė
atsiskyrimą.
Kadangi Madridas blokavo A.Maso pastangas surengti tiesioginį
referendumą, jis šio sekmadienio rinkimus į regiono parlamentą
vaizduoja kaip netiesioginį balsavimą dėl atsiskyrimo.
Grąžinti prie „normalumo“
Madridas šiame ginče užsitikrino paramą iš tokių pasaulio
lyderių, kaip JAV prezidentas Barackas Obama ir
britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas,
kurie reiškė pritarimą Ispanijos vienybei.
Barselonoje užbaigdamas savo rinkimų kampaniją A.Masas
šalininkams tvirtino, kad šie rinkimai „nuves prie laisvės“.
„Tai istorinė diena“, – šaukė jis.
Tuo tarpu Ispanijos premjeras Mariano Rajoy
ragino rinkėjus grąžinti Kataloniją prie „normalumo“ po trejus
metus augusios separatistinės įtampos.
„Yra dauguma katalonų, kurie myli savo tautą ir myli savo
žemę, ir nenori matyti jos amputuojamos nuo Ispanijos ir nuo
Europos“, – sakė jis šalininkams.
Prieš sekmadienio rinkimus atliktos apklausos rodė, kad
konservatyvus A.Masas ir jo kairiojo sparno sąjungininkai iš
sąrašo „Drauge už „Taip“, gali laimėti daugumą iš 135
vietų parlamente ir beveik pusę bendrai visų balsų.
Tačiau tam jiems gali prireikti susitarimo su antikapitalistiniu
judėjimu CUP, nuo kurio gali priklausyti jėgų pasiskirstymas.