Taikos premija, vienintelė iš šešių Nobelio apdovanojimų,
kurios laureatas paskelbiamas ne Stokholme, bet Osle, tradiciškai
sulaukia daugiausiai dėmesio ir pakursto daugiausiai spėlionių.
Spėjimas, kas bus paskelbtas laureatu, iš esmės yra sėkmės
dalykas, turint galvoje, kad šiųmečiame sąraše yra net 273
pavardės, tiesa, penkiomis mažiau nei praėjusių metų sąraše,
kuris buvo rekordinio ilgio.
Dalis ekspertų mano, kad šis garbingas apdovanojimas turėtų
atitekti tiems, kurie stengiasi sušvelninti migrantų krizę, per
kurią, bėgdami nuo karo bei skurdo Artimuosiuose Rytuose ir
Afrikoje, į Europą atvyko daugiau nei 630 tūkst. žmonių, o jų
antplūdis tapo sunkiai pakeliama našta net turtingosioms Senojo
žemyno valstybėms.
Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) direktorius Kristianas Bergas
Harpvikenas – vienas iš kelių analitikų, skelbiančių potencialių
laureatų sąrašus, mano, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra
akivaizdus pasirinkimas.
„Manau, Europos pabėgėlių krizė ar, galbūt turėtume
sakyti, pasaulinė pabėgėlių krizė – nes esama analogiškai
dramatiškos pabėgėlių krizės didelėje dalyje Rytų Azijos – yra
tai, kas šįmet turėtų atkreipti komiteto dėmesį“, – sakė
K.B.Harpvikenas per spaudos konferenciją Osle.
„Angela Merkel iš tiesų prisiėmė moralinę lyderystę ir
visiškai pakeitė debatų dėl pabėgėlių problemų Europos
kontekste kursą“, – pridūrė jis.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, paklaustas apie A.Merkel galimybes laimėti
premiją, nevyniojo žodžių į vatą.
„Bet kokiu atveju ji jos nusipelnė labiau už Baraką Obamą
(Baraką Obamą)“, – sakė J.-C.Junckeris, turėdamas galvoje itin
prieštaringų vertinimų sulaukusį Nobelio komiteto sprendimą 2009
metais Taikos premiją skirti pirmus metus prezidento pareigas
einančiam politikui, dar nepasiekusiam jokių reikšmingų
laimėjimų.
Portalas Nobeliana.com, vadovaujamas iškilių norvegų Nobelio
premijos istorikų, tarp galimų A.Merkel konkurentų minėjo
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą
(UNHCR), kuris jau dukart – 1954 ir 1981 metais – laimėjo šį
apdovanojimą, bei Eritrėjos katalikų kunigą Mussie Zerai, padedantį gelbėti migrantus, Viduržemio jūra
mėginančius pasiekti Europą.
Tačiau likus mažiau nei parai iki laureato paskelbimo
Nobeliana.com savo favoritais įvardijo du senyvo amžiaus japonus,
išgyvenusius 1945-ųjų Hirošimos ir Nagasakio atominį
bombardavimą, taip pat ICAN – pasaulinę organizaciją
„Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą“
(International Campaign to Abolish Nuclear Weapons).
„Pasauliui vėl turi būti priminta apie fatališkas
branduolinių ginklų pasekmes“, – rašoma tinklalapyje, kuriame
labiausiai tikėtinais premijos laureatais įvardijami 83 metų
Setsuko Thurlow ir 86 metų Sumiteru Taniguchi.
Apdovanojęs šiuos asmenis, Nobelio komitetas pratęstų savo
pastarųjų metų tradiciją pagerbti pastangas kovoti su branduoline
grėsme, pasauliui minint 70-ąsias atominių bombardavimų metines.
Nekantrus laukimas baigsis 11 val. (12 val. Lietuvos laiku), kai
Kaci Kullmann Five, naujoji Norvegijos Nobelio
komiteto pirmininkė, Nobelio institute Osle paskelbs premijos
laureatą.