ES vidaus reikalų ministrai palaikė specialią programą, pagal
kurią iš bloko bus išprašomi ekonominiais migrantais pripažinti
asmenys – daugiausiai atvykėliai iš neturtingų Afrikos šalių
– kurie negali būti laikomi pabėgėliais iš konflikto zonų.
Jau kelis mėnesius tvyrant didelei įtampai dėl daugiau negu 600
tūkst. atvykėlių, šiais metais užplūdusių Europą, Briuselis
dabar pereina prie griežtesnės politikos, stiprindamas ES išorinių
sienų apsaugą ir mažindamas paskatas žmonėms vykti į šį
žemyną.
„Tie, kuriems nereikalinga tarptautinė apsauga, privalo
grįžti į savo kilmės šalis“, – po tų derybų žurnalistams
pareiškė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas
Asselbornas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja
Europos Sąjungai.
Europa stengiasi pažaboti žmonių kontrabandininkus Viduržemio
jūroje, kur šiemet žuvo arba dingo jau per 3 000 žmonių,
mėginusių pasiekti Senąjį žemyną.
ES karo laivai šią savaitę pradėjo operaciją „Sofija“
(Operation Sophia), per kurią bus konfiskuojami kontrabandininkų
laivai tarptautiniuose vandenyse. Bet to, Jungtinių Tautų Saugumo
Tarybą penktadienį turėtų balsuoti dėl rezoliucijos, kuri leistų
imtis karinių veiksmų prieš neteisėtus žmonių gabentojus.
Nors tas balsavimas nėra būtinas, kad ES galėtų imtis
veiksmų, toks žingsnis suteiktų Bendrijos karinėms jūrų
pajėgoms papildomą mandatą išsilaipinti įtartinuose laivuose,
juos konfiskuoti arba net sunaikinti, jeigu nustatoma, kad jie
naudojami migrantų gabenimui.
ES pareigūnai ketvirtadienį taip pat surengė derybas su
kaimyninių Balkanų šalių, kurias migrantai kerta, kad patektų į
kitas Bendrijos valstybes, ministrais ir pareigūnais, taip pat su
Sirijos kaimynėmis – Turkija, Libanu ir Jordanija.
Šiose trijose šalyse jau yra prisiglaudę milijonai pabėgėlių
iš Irako ir Sirijos, o ES išorės politikos vadovė Federica
Mogherini ragino didinti pagalbą toms
valstybėms, kad joms būtų lengviau atlaikyti antplūdį, ir
perkelti dalį tų žmonių į Europą.
„Esame toje pačioje valtyje, susiduriame su tomis pačiomis
problemomis. Mums reikalingas bendras požiūris“, – ji sakė per
spaudos konferenciją, ragindama dėti didesnes pastangas, kad būtų
užbaigtas jau ilgiau negu ketverius metus Siriją krečiantis
pilietinis karas.
F.Mogherini taip pat sakė, kad privačiai kalbėjosi su Balkanų
lyderiais, mėgindama „kiek įmanoma apraminti padėtį“,
padidėjus įtampai dėl pabėgėlių srauto per Serbiją, Kroatiją
ir Slovėniją.
Serbijos prezidentas ketvirtadienį, pradėjęs vizitą
Slovėnijoje, paragino Europos Sąjungą palikti savo sienas atviras.
„Būtų blogiausia, jeigu ES – Vokietija, Austrija ir
Slovėnija – dabar uždarytų (savo sienas migrantams)“, – sakė
prezidentas Tomislavas Nikoličius. Jis perspėjo, kad blokui
nusprendus nebeįsileisti tų žmonių, „Serbija ... taptų
perpildyta“.
Pasak šaltinių, Prancūzija per šias derybas oficialiai
pasiūlė planą, pagal kurį turėtų būti įkurtos bendras ES
sienų apsaugos korpusas, kuris ypatingą dėmesį skirtų
didžiausią spaudimą dėl migrantų antplūdžio patiriančioms
šalims, tokioms kaip Graikija ir Italija.
Tą idėją ES lyderiai aptars per viršūnių susitikimą
ateinančią savaitę, bet analitikai prognozuojam, kad kai kurios ES
pakraščių šalys gali nesutikti su tokiu scenarijumi,
argumentuodamos, kad turi būti užtikrintas jų suverenumas ir teisė
pačioms saugoti išorines sienas.
Ženklu, kad šis pasiūlymas bus vertinamas atsargiai, tapo ES
migracijos komisaro Dimitrio Avramopulo pasisakymas per ketvirtadienį vykusią spaudos konferenciją, kad
„beveik visi“ sutiko, jog reikalinga „bendra atsakomybė“ už
Bendrijos išorinių sienų apsaugą.
Pastangoms deportuoti migrantus ir priimti tikruosius pabėgėlius
labai svarbus Europos Komisijos pasiūlymas įkurti Graikijoje ir
Italijoje „karštuosius taškus“ – priėmimo centrus, kuriuose
atvykėliai būtų suskirstomi pagal šias dvi kategorijas.
Tačiau Austrijos kancleris Werneris Faymannas sakė, kad tie centrai dar toli gražu nėra parengti darbui,
aplankęs vieną iš tokių įstaigų Graikijoje.
„Kalbant apie laiko terminus ir organizavimą, niekas nebuvo
užbaigta“, – sakė jis.
D.Avramopulas ir J.Asselbornas penktadienį vyks į Italijai
priklausančią Lampedūzos salą atidaryti pirmojo iš kelių tokių
atrankos centrų, kuriuos planuojama įkurti Graikijoje ir Italijoje.
Susitikimai Liuksemburge vyko kitą dieną po to, kai Vokietijos
kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois
Hollande'as kartu paragino pertvarkyti ES
prieglobsčio suteikimo sistemą.
Per vizitą viename migrantų priėmimo centre prie Vokietijos
sienos su Austrija Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as
Junckeris perspėjo: „Ši pabėgėlių
krizė tęsis kelerius metus. Neturiu jokių iliuzijų, kad tai, ką
dabar patiriame, greitai taps praeitimi.“