Tikrinti asmenis, atvykstančius į Švediją iš Danijos, pradėta vakar vidurdienį, o tai truks mažiausiai dešimt dienų. Tikėtina, kad vėliau ši tvarka bus pratęsta.
Švedijos vidaus reikalų ministras Andersas Ygemanas paaiškino, kad sienos kontrolė padės sumažinti sumaištį, kuri gresia dėl padidėjusio atvykėlių srauto.
„Mūsų signalas ES yra visiškai aiškus – Švedija yra šalis, kurios pečius užgriuvo didžiausia atsakomybė už migrantų krizę“, – pareiškė ministras.
Valdys su kariuomene
A.Ygemano žodžiuose yra tiesos. Net vienas iš septynių – daugiau nei 14 proc. – į Europą šįmet atvykusių migrantų keliauja tiesiai į Švediją. Tai yra didžiausias vienam gyventojui tenkantis svetimšalių skaičius visoje ES.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Dėl Švedijos populiarumo kaltas 2013 metais duotas pažadas, kad beveik kiekvienas valstybę pasiekęs karo pabėgėlis čia gaus nuolatinio gyventojo statusą.
Tiesa, vyriausybė jau sulaukė priekaištų dėl netesėtų įsipareigojimų. Iki šios vasaros prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyko sklandžiai, tačiau dabar pagausėjęs atvykėlių srautas švedus užgriuvo netikėtai.
Migrantų registracijos punktuose įsivyravo sumaištis. Net ir prieglobsčio prašytojai dėl sulėtėjusio registracijos proceso jau prarado kantrybę.
O nenustygstančius prieglobsčio prašytojus Švedijos pabėgėlių ir imigracijos agentūroje padeda valdyti ir kariuomenė.
Nebėra laisvų lovų
Bet net kariška tvarka registracijos punktuose negali išspręsti kitos Švedijos problemos. Migracijos agentūra jau sunkiai randa vietų, kur galėtų apgyvendinti pabėgėlius, tad jiems tenka miegoti ant grindų.
„Niekada nemačiau tokio skaičiau žmonių, – stebėjosi Meštos priėmimo centro Stokholme vadovas Olofas Grindemarkas. – Atrodo, kad Švedijoje jau neliko laisvų lovų. Nebeturime kur jų siųsti.“
Kai kurie centrai įdarbino keturiskart daugiau darbuotojų, bet ir jiems tenka dirbti dvigubomis pamainomis ir savaitgaliais.
Valstybinius būstus pabėgėliai apgyveno dar 2012 metais, o dabar valdžia turi ieškoti, kur įkurdinti dar daugiau į Švediją atvykusių svetimšalių.
„Kol kas nerandame vietų ir privačiuose namuose, todėl pastaruoju metu žmonės miega gyventi nepritaikytuose migracijos centruose. Stengiamės tiesiog suteikti jiems stogą virš galvos“, – paaiškino agentūros atstovas Fredrikas Bengtssonas.
Migracijos agentūros pastangas surasti vietos atvykėliams apsunkina nuomos kainas staigiai pakėlę butų savininkai, taip pat padegėjai ir griežti saugos reikalavimai.
Kelis pabėgėliams skirtus būstus sudegino chuliganai, o kelis palapinių miestelius Pietų Švedijos delsiama atidaryti dėl biurokratinių kliūčių.
Priešinasi atvykėliams
Pabėgėlių problema suskubo pasinaudoti ir dešiniosios partijos. Švedijos demokratų partija šią savaitę į Lesbo salą Graikijoje atvykstantiems migrantams pradėjo dalyti skrajutes – taip siekia atbaidyti juos nuo minties keliauti į Švediją.
„Nėra pinigų, nėra darbo vietų, nėra namų“, – tokiais žodžiais prasidedantis skrajutės tekstas tikina, kad dėl imigracijos Švedijos visuomenė visiškai pakriko. Tad atvykėliams net neverta ten tikėtis rojaus žemėje. (BBC, „The Guardian“, „The Local“, LR)
Patvirtino veiklos planą, bet liko nepatenkintų
Kol Švedija svarsto, ką daryti su atvykėliais, ES lyderiai partneriams iš Afrikos vakar Maltoje vėl dalijo aptakius pažadus pristabdyti migrantų, į žemyną atvykstančių per Viduržemio jūrą, srautą.
Europos Vadovų Tarybos susitikime vakar buvo patvirtintas 1,8 mlrd. eurų vertės planas, kuriam pinigai bus skiriami iš ES nepaprastojo patikos fondo. Pasitelkus šį planą bus siekiama kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis – skurdu, konfliktais, represiniu valdymu ir nesaugumu, su kuriomis susiduria milijonai žmonių visoje Afrikoje.
Šios lėšos bus skiriamos iš bendro ES biudžeto, o 28 bloko šalių prašoma papildomai įsipareigoti skirti tokią pat sumą savo iniciatyva. Tiesa, kol kas Bendrijos šalys įsipareigojusios skirti tik 78,2 mln. eurų.
Naujais nutarimais džiaugėsi ne visi susitikimo dalyviai. Antai Senegalo prezidentas Macky Sallas piktinosi, kad pagal susitarimą su ES siūlomų lėšų toli gražu nepakaks Afrikos problemoms spręsti. Jis taip pat kaltino europiečius per daug akcentuojant migrantų iš Afrikos sugrąžinimą.
Afrikiečiai sudaro apie 140 tūkst. iš beveik 800 tūkst. migrantų, šiais metais atplaukusių į Europą per Viduržemio jūrą. Dabar daugiau žmonių atvyksta iš Sirijos ir kitų Artimųjų Rytų šalių per Turkiją bei Graikiją.