Graikijos miestų kapinės yra tokios perpildytos, kad palaikai žemėje gali būti laikomi tik trejus metus. Tada šeimos turi mokėti už palaikų ekshumavimą, o mirusiųjų kaulai perkeliami į nedideles dėžes, pastebi BBC.
Tačiau ne visi gali susimokėti net ir už šiuos pagarbos mirusiajam likučius.
„Anksčiau taupyti orioms laidotuvėms buvo laikoma garbės reikalu. Bet dabar tuos pinigus graikai atiduoda savo bedarbiams vaikams“, – pastebėjo Atėnų laidojimo namų asociacijos pirmininkas Nasos Kostopoulos.
Žemė vis brangsta
Katerina Kitsou su ašaromis akyse stebėjo, kaip iškasami jos tėvo Christodoulo palaikai Salonikų kapinėse.
Vyro kūnas čia gulėjo 7 metus, bet dabar jo vaikai nebeturi iš ko susimokėti už žemės plotelį.
„Mokėjome už ketverius papildomus metus, bet daugiau nebegalime sau to leisti. Aišku, tai labai sunku. Tai mano artimasis. Prisimenu jį kaip žmogų, o dabar matau tik kaulus. Tai kaip antros laidotuvės“, – ašarojo graikė.
Daugelis žmonių Graikijoje žino, kad su tuo anksčiau ar vėliau teks susidurti ir jiems. Nors palaikų ekshumavimo procesas nėra malonus akiai, norėdami pagerbti mirusiuosius, artimieji susirenka jo stebėti.
Daugiau negu pusė graikų per pastaruosius dešimtmečius persikėlė į du didžiausius šalies miestus – Atėnus ir Salonikus. Tačiau vietos šių miestų kapinėse nuo to nepadaugėjo.
Štai kodėl kapavietės dažniausiai yra išnuomojamos trejiems metams. Nori kapu naudotis ilgiau? Kasmet už tai reikės pakloti vis daugiau.
Tokiais griežtais metodais Graikijos institucijos siekia atlaisvinti žemę, kad į ją galėtų atgulti jau nauji mirusieji.
Bažnyčia neleidžia kremuoti
Daugelyje Europos šalių su perpildytų kapinių problema padeda kovoti krematoriumai. Antai Jungtinėje Karalystėje ar Danijoje daugiau nei trys ketvirtadaliai žmonių renkasi ne laidotuves, o palaikų sudeginimą.
Tačiau Graikijoje įtakinga Stačiatikių bažnyčia griežtai priešinasi krematoriumo pastatymui.
Nors visi reikalingi įstatymai buvo priimti dar 2006 metais, šalyje iki šiol visi mirusieji yra laidojami.
Mat pagal Bažnyčios mokymą kūnas turi būti palaidotas, kad galėtų vėl prisikelti.
„Stačiatikių bažnyčia neleis kremavimo.
Argi mes priešinsimės Evangelijos mokymui po dviejų tūkstančių metų?“ – klausė Salonikų arkivyskupas Anthimos.
O ir tai, kad žemėje kūnai sunyksta iki dulkių, kurios pernelyg nesiskiria nuo pelenų, dvasininkams nė motais.
Kai kurie graikai savo artimuosius kremuoti veža į Bulgariją, kur veikia artimiausias krematoriumas.
Tiesa, net palaikus kremuoti pasiryžę graikai susiduria su kliūtimis. Bažnyčia atsisako atlikti atsisveikinimo su velioniu ceremonijas, jeigu žino, kad palaikai bus sudeginti. Todėl gudraudami graikai kartais apsimeta, kad artimąjį ketina laidoti kiek vėliau ir kitoje vietoje.
Salonikų meras Yannis Boutaris kovoja, kad Graikijoje kitąmet būtų atidarytas pirmasis krematoriumas. Tiesa, jam kol kas nėra lėšų, tad sėkmės šiam planui tikėtis sunku.
O Bažnyčios atstovai aklai neigia, kad nebegalintys išlaikyti kapų graikai perlaidoja palaikus.
„Dažnai lankausi pagrindinėse kapinėse ir niekada nemačiau, kad būtų ekshumuojami palaikai“, – pareiškė Salonikų arkivyskupas.
Laukia masinė kapavietė
Bet maždaug 15 kūnų kas savaitę iškasantis pagrindinių Salonikų kapinių duobkasys Petros Bakirtzis gali paliudyti, kad ekshumavimas yra dažnas reiškinys.
Kapą pirmiausia pradeda kasti nedidelis ekskavatorius, o vėliau P.Bakirtzis darbą pabaigia kastuvu.
Po to kaulai nuvalomi ir sudedami į metalines dėžutes, kurios laikomos kapinėse stovinčio statinio lentynose.
Tačiau ir vietą kaulų dėžutėms reikia nuomotis. O tai irgi gali kirsti graikams per kišenę, ypač kai reikia išlaikyti daugiau negu vieną mirusįjį.
Kai giminės nebemoka už saugojimą, palaikų likučiai perkeliami į bendrą masinę kapavietę. O laidojimo jokia ceremonija jau nebelydi – duobkasiai tiesiog sumeta maišelį kaulų ten, kur jau ilsisi dešimtys kitų mirusiųjų.