Dėl šių pakeitimų Konstituciniam Tribunolui taps sunkiau
priimti sprendimus, nes nuo šiol bus reikalinga dviejų trečdalių
balsų, o ne paprasta dauguma. Be to, sprendžiant labiausiai
ginčijamus klausimus privalės dalyvauti bent 13 iš 15 teisėjų,
nors anksčiau pakako devynių.
Taip pat iki šešių mėnesių buvo pailgintas laikotarpis, per
kurį šis teismas negali vetuoti naujų įstatymų.
A.Duda šį teisės aktų paketą patvirtino praėjus keturioms
dienoms po to, kai jį priėmė parlamentas, nors Europos Sąjunga
perspėjo, kad tokios reformos gali kirstis su teisinės valstybės
principais.
„Komisija susirūpinusi stebi konstitucinius pokyčius
Lenkijoje“, – naujienų agentūrai AFP Briuselyje sakė Europos
Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio atstovė.
Tuo tarpu Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas gruodžio 23 dieną savo laiške Lenkijos
užsienio reikalų ir teisingumo ministrams ragino tų reformų
įgyvendinimą, kol visi klausimai dėl jų poveikio „bus nuodugniai
ir tinkamai įvertinti“.
Jo atstovė pirmadienį sakė Briuselyje, kad Europos Komisija
tuos pakeitimus aptars per savo artimiausią posėdį sausio 13
dieną.
A.Duda sakė tikintis, kad pataisos, kurios įsigaliojo
pirmadienį, sustiprins Konstitucinio Tribunolo poziciją ir
autoritetą.
„Jeigu Tribunolas priiminės sprendimus dėl parlamento priimtų
įstatymų, tai turėtų būti daroma didesne dauguma. Kodėl? – Nes
jie yra teisininkai, o teisininkų požiūriai būna skirtingi –
tiek teisiškai, tiek ideologiškai“, – aiškino prezidentas.
„Man sunku patikėti, kaip iki šiol trys Tribunolo teisėjai
faktiškai galėjo spręsti įstatymo, priimto parlamento daugumos,
likimą“, – pridūrė jis.
Numatydamas, kad kils tolesnių ginčų, A.Duda ragino laikytis
„tiesos ir nesiimti jokių manipuliacijų“ šiuose debatuose.
„Turėtume atminti, kad kiekvienas žodis girdimas ne vien
Lenkijoje, – kadangi Lenkija yra viena iš didžiausių ES šalių,
kiekvienas čia ištartas žodis taip pat yra girdimas užsienyje“,
– sakė jis.
„Taigi prašau tiesos ir jokių manipuliacijų; prašau pateikti
faktus, kokie jie yra, taip pat faktus, kurie turi teisinę
reikšmę“, – ragino Lenkijos prezidentas.
Lietuvos deleguotas
eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos konstitucinio teismo
reformos kelia iššūkį Europos Sąjungai.
„Šiuo atveju, kai siekiama pakeisti konstitucinį reguliavimą
pažeidžiant pačias konstitucines procedūras, mes turime didžiulį
iššūkį“, – Žinių radijui antradienį sakė V.P.Andriukaitis,
Europos Komisijoje atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
„Aš pastebiu nacionalizmą, radikalizmą, pastebiu revanšus,
pastebiu kažkokias keistas suokalbių teorijas, kuriomis kai kas
vadovaujasi ir atėję į valdžią, atseit demokratiniu būdu
išrinkti, staiga po to mano, kad jie gali daryti, ką nori“, –
kalbėjo eurokomisaras.
Valdančioji Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) teigia,
kad šie pokyčiai yra reikalingi, nes Konstitucinis Tribunolas buvo
virtęs opozicijos „bičiulių šutve“, nusiteikusia blokuoti
konservatorių priimamus įstatymus.
Tačiau nepriklausomi teisininkai ir priežiūros organizacijos,
tokios kaip Europos Taryba ir Europos Komisija, argumentuoja, kad
„gali būti sukeltas pavojus nacionalinio konstitucinio teismo
principingumui, stabilumui ir tinkamam funkcionavimui“.
Naujieji pokyčiai taip pat sukėlė įtūžį Lenkijos
liberaliajai opozicijai.
Grzegorzas Schetyna, dirbęs užsienio
reikalų ministru ankstesnėje centro dešiniosios Pilietinė
platformos partijos (PO) vyriausybėje, antradienį sakė
transliuotojui „Radio Zet“, kad jis sulaukė „nerimo signalų“
iš Vašingtono, jog NATO gali perkelti kitur savo viršūnių
susitikimą, kuris liepą turi įvykti Varšuvoje.
PO pirmininkas Slawomiras Neumannas pareiškė, kad A.Dudos sprendimas rodo, jog jis „nėra
nepriklausomas politikas“.
Demokratijos apsaugos komiteto – visuomeninio judėjimo,
pastarosiomis savaitėmis organizavusio masinius protestus prieš PiS
– lyderis Mateuszas Kijowskis sakė
Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“: „Tai
demokratijos Lenkijoje galas. Jie sudaužė šalį.“
A.Duda pasirašė Konstitucinio Tribunolo reformų pataisas po to,
kai PiS anksčiau nusprendė atšaukti penkis to teismo teisėjus,
paskirtus ankstesnės sudėties parlamento, ir pakeisti juos sau
lojaliais veikėjais. Tą žingsnį taip pat kritikavo F.Timmermansas.
Lenkijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad PiS ateinančiais
metais planuoja apriboti užsienio kapitalo įtaką šalies
žiniasklaidos įmonėse ir išplėsti prokuratūros politinę
kontrolę.
S.Neumanno pastaba, kad A.Duda nėra nepriklausomas, taip pat
pabrėžia susirūpinimą, kad PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis faktiškai kontroliuoja tiek prezidentą, tiek
premjerę Beatą Szydlo, nors neužima renkamų
pareigų.
Rytų Europos galiūnę Lenkiją politinė krizė apėmė po to,
kai PiS spalį laimėjo rinkimus ir grįžo į valdžią po
aštuonerių metų opozicijoje.