Apie situaciją Lenkijoje, kur nuo lapkričio šeimininkauja Teisės ir teisingumo partija (TTP), EK diskutuos sausio 13-ąją.
Dėl įstatymo, kuriuo vyriausybei suteikiama valstybinės žiniasklaidos kontrolė, Lenkijai gali būti pareikštas įspėjimas dėl bendrųjų ES vertybių pažeidimo.
Ir nors kol kas tiksliai neaišku, kokių veiksmų imsis Komisija, pagal pernai pristatytą, bet dar neišmėgintą mechanizmą Bendrijos narė gali netekti balsavimo teisės ES institucijose.
Staigiai užbaigė kadencijas
Lenkijos Seimas įstatymui, kuriuo valdžia perima visuomeninių transliuotojų kontrolę, pritarė praėjusį trečiadienį. Tiesa, naująjį teisės aktą dar turi patvirtinti Senatas ir pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda, bet nė neabejojama, kad taip ir atsitiks.
Įstatymu nutraukiamos dabartinės visuomeninio radijo ir televizijos vadovybės kadencijos, o TTP iždo ministrui suteikiama teisė tiesiogiai skirti ir atleisti tokių transliuotojų vadovus. Be to, apribojamas nepriklausomų priežiūros tarybos narių skaičius.
Tokį sprendimą 232 balsais prieš 152 deputatai priėmė nepaisydami to, kad EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas anksčiau laišku kreipėsi į Lenkijos užsienio reikalų ir teisingumo ministrus.
F.Timmermansas paprašė paaiškinti, ar įstatymas atitinka ES teisės aktus dėl žodžio laisvės – Bendrijos sutarties 2-ąjį straipsnį, 2010 metų direktyvos dėl audiovizualinių paslaugų, ES pagrindinių teisių chartiją.
Netektų balsavimo teisės
Kritikos dabar skamba dar daugiau. Jau praėjusią savaitę iš pareigų protestuodami pasitraukė 4 visuomeninių kanalų vadovai ir programų direktoriai, o per radiją prieš žinias nuolat skamba ne tik Lenkijos, bet ir ES himnas – taip norima pabrėžti pagarbą europietiškoms vertybėms.
„Bijau, kad skubūs pokyčiai sukels pavojų visuomeninių transliuotojų nepriklausomybei, objektyvumui ir nešališkumui. Raginu Lenkijos vyriausybę atšaukti įstatymą“, – pareiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič.
O 5 didžiausios žiniasklaidos organizacijos Europoje pridūrė: „Lenkija gali sukurti regresyvų režimą, kuriam precedento nebus nė vienoje kitoje ES šalyje.“
Galiausiai už žiniasklaidą atsakingas ES komisaras Güntheris Oettingeris paskelbė sausio 13-ąją siūlysiantis į Varšuvos sprendimus pažvelgti atidžiau ir galbūt Lenkijos atžvilgiu taikyti tik pernai įsigaliojusį mechanizmą.
„Egzistuoja daug priežasčių mums suaktyvinti „Teisinės valpstybės mechanizmą“ ir pradėti Varšuvos patikrą“, – pažymėjo G.Oettingeris.
Būsimieji EK debatai bus tik pirmasis šio mechanizmo – trijų žingsnių procedūros – etapas. Jei bus nustatyta, kad teisinei valstybei Lenkijoje kyla sisteminė grėsmė, Komisija inicijuos dialogą su Varšuva.
O tada, jei lenkai nesutiks ištaisyti nustatytų pažeidimų ir paliks galioti priimtą įstatymą, šalis greičiausiai neteks balsavimo teisės Europos Vadovų Taryboje.
Stebisi dėl kritikos
TTP vadovybei tokie priekaištai ir įspėjimai, regis, nė motais. Varšuvoje neigiama reakcija į įstatymą net stebimasi.
„Permainos buvo būtinos, nes valdant ankstesnei vyriausybei visuomeniniai transliuotojai 8 metus veikė kaip vienos partijos žiniasklaida (turima omenyje Piliečių platformos partija. – Red.), kurioje nebuvo nė cento vertės pliuralizmo.
Tačiau tada į tokį faktą dėmesio neatkreipė nė vienas ES komisaras, nė vienas europarlamentaras“, – tvirtino Lenkijos prezidento A.Dudos atstovas Marekas Magierowskis.
Vis dėlto iškalbingiausias buvo TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
Jo manymu, naujoji valdžia kritikuojama dėl to, kad „daug Lenkijos žiniasklaidos priemonių priklauso vokiečiams ir gina privilegijuotą sistemą“.
Naujai išrinkta valdžia, atrodo, nesibaimina dėl to, kad kenčia visos Lenkijos įvaizdis Vakaruose.
Antai užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis paaiškino: „Mes tiesiog norime išgydyti valstybę nuo kelių ligų, kad ji atsigautų.“