Berlyno pozicija: migrantai arba ES griūtis

Norėdami išsaugoti politinės ateities galimybę milijoną migrantų įsileidusiai A.Merkel, vokiečiai uždaro valstybės sienas pabėgėliams. O tuomet – kodėl gi ne? – nusprendžia spjauti į eurą ir grįžti prie senos geros markės.

Aišku, tai gali skambėti kaip užkietėjusių euroskeptikų fantazija, bet toks scenarijus šiuo metu rimtai, aukščiausiu lygiu, svarstomas tiek Berlyne, tiek Briuselyje.

ES ateitį su migrantų krize praėjusią savaitę tiesiogiai susiejo tiek A.Merkel, kurios reitingai po naujamečių migrantų išpuolių prieš moteris Kelne dar labiau nukrito, tiek Europos Komisijos (EK) vadovas Jeanas Claude’as Junckeris.

J.C.Junckeris pareiškė, kad nenuoseklios, nacionalistiškos reakcijos į migrantų ir kitas krizes kelia grėsmę pagrindiniams bendros ES rinkos ir bendros valiutos – euro – ekonominiams pasiekimams.

EK pirmininkas pakartojo jau anksčiau išsakytus įspėjimus, kad Europai „liko paskutinė galimybė“, nors ir pridūrė tikintis, jog „tai ne pabaigos pradžia“.

Tuo metu A.Merkel, kuriai kritikos negaili ne tik oponentai, bet ir valdančioji dešinė, pavadino Europą „pažeidžiama“, o euro likimą – „tiesiogiai susietą“ su išbridimu iš migrantų krizės.

Kitaip tariant, žemyne gresia jei ir ne formaliu ES institucijų uždarymu, tai bent jau itin dideliais ekonominiais sukrėtimais.

Į tokius pareiškimus galima žvelgti kaip į gąsdinimus. Juk, pavyzdžiui, priimti pabėgėlius tik po ilgo muistymosi sutikusios Rytų ir Vidurio Europos šalys jau daug metų džiaugiasi dosnia parama iš ES struktūrinių fondų.

Tačiau diplomatai Berlyne privačiai įspėja, kad tokiu metu, kai Turkija ir toliau leidžia migrantams plaukti į Graikiją, pagrindo nuogąstauti yra.

Jeigu staiga nesumažės atvykėlių, o mažesnės ES narės nepriims daugiau migrantų, Vokietija gali užtrenkti duris ir pavasarį sukelti dar didesnę krizę.

Badeno-Viurtembergo, Reino krašto-Pfalco, Saksonijos-Anhalto ir Meklenburgo-Pomeranijos žemėse bei Berlyne jau kovą vyks vietos rinkimai.

Laimėti norintys konservatoriai reikalauja, kad A.Merkel sustabdytų daugiausia musulmonų prieglobsčio prašytojų srautą, o veteranas finansų ministras Wolfganas Schäuble jau spėjo paaiškinti savo kolegoms iš kitų ES šalių, kas nutiktų, jeigu kanclerė taip ir pasielgtų.

„Daug kas mano, kad tai Vokietijos problema, – per bloko šalių finansų ministrų susitikimą pareiškė W.Schäuble. – Bet jei Vokietija pasielgs taip, kaip visi tikisi, pamatysime, kad problema – ne Vokietijos, o visos Europos.“

Nors maištu Krikščionių demokratų sąjungoje (KDS) kol kas nekvepia, spaudimas A.Merkel didėja. Bet komunistinėje Rytų Vokietijoje augusi kanclerė negali pritarti tokioms priemonėms kaip tvoros pasienyje.

„Jeigu pastatytume tvorą, Europa, kokią pažįstame, žlugtų, – „Reuters“ teigė vienas įtakingas KDS atstovas. – Šiuo metu labiausiai reikia kantrybės.“

Tačiau kitas Vokietijos vyriausybės narys pažymėjo, kad laikas sparčiai senka: „Kanclerė vis prašo partijos kolegų daugiau laiko. Bet toks argumentas jau ne toks įtikinamas kaip spalį ar lapkritį. Pridėkime diskusijas dėl įvykių Kelne ir bus aišku, kad situacija vis sudėtingesnė.

Be to, priešingai negu tikėtasi, migrantų srautai žiemos mėnesiais sumažėjo nedaug.

Tad galima tiktai įsivaizduoti, kas nutiks, kai orai pasitaisys.“

Ir A.Merkel, ir J.C.Junckeris sieja pasienio kontrolės atnaujinimą Šengeno zonoje su bendros Europos Sąjungos rinkos ir euro žlugimu. Bendrijos ekonomika patirtų skaudų smūgį.

Tiesa, Vokietijos kanclerė kol kas neišduoda, ar Berlynas gali pasekti Vienos ir Kopenhagos pavyzdžiu.

Austrai ir danai jau sugriežtino patikrą pasienyje ir stengiasi nebeįsileisti ekonominių migrantų. Bet A.Merkel jau leido suprasti, kad Europa kentėtų.

„Niekas negali apsimesti, kad įmanoma turėti bendrą valiutą, bet negalėti lengvai kirsti sienų“, – tvirtino kanclerė.

Jos pavaldiniai per privačius pokalbius konkretesni. Vienas Vokietijos diplomatas prognozuoja neramią ateitį: „Bendram visos Europos sprendimui surasti turime laiko iki kovo, galbūt vasaros.

Tada Šengeno sutartį bus galima nuleisti į kanalizaciją.“

„Yra didelė grėsmė, kad Vokietija užsidarys. Tada nebebus ir Šengeno. Gali būti, kad per Europos Vadovų Tarybos susitikimą vasarį pradėsime skaičiuoti laiką iki pabaigos“, – pridūrė ir vienas eurokratas Briuselyje.

Pernai rugsėjį ES lyderiai susitarė dėl kvotų sistemos, pagal kurią beveik visos šalys narės turi priimti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Kol kas perkelta vos kiek mažiau nei 300 migrantų.