Kad Stokholmas ketina deportuoti iki 80 tūkst. migrantų, kurie atvyko į šalį praėjusiais metais ir kurių prašymai suteikti prieglobstį nebuvo patenkinti, pranešė vidaus reikalų ministras Andersas Ygemanas.
„Kalbame apie 60 tūkstančių žmonių, bet šis skaičius gali padidėti iki 80 tūkstančių“, – pareiškė ministras ir pridūrė, kad vyriausybė jau paprašė policijos ir migracijos pareigūnų organizuoti žmonių išsiuntimą.
Žinoma, išsiųsti iš šalies žmones, kurie neturi teisės joje gyventi, paprastai sunkiau, nei juos priimti. Tad dešimčių tūkstančių migrantų išsiuntimo iš Švedijos procesas greičiausiai užtruks kelerius metus.
Bet atrodo, jog švedai pagaliau ryžtingai įvertino duomenis, kad daugelis į šalį suplūdusių atvykėlių buvo ne karo pabėgėliai iš Sirijos ar Irako, o ekonominiai migrantai.
Nesusitvarko su srautais
A.Ygemano teigimu, deportacijos, paprastai vykdomos naudojant įprastus komercinius skrydžius, turėtų būti atliekamos specialiais užsakomaisiais reisais, nes išsiunčiamų žmonių bus labai daug.
Prieglobsčio Švedijoje, turinčioje 9,8 mln. gyventojų, per praėjusius metus paprašė daugiau kaip 160 tūkst. atvykusių migrantų. Šis rodiklis – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, lyginant su šalies gyventojų skaičiumi.
Atvykėlių buvo tiek daug, kad šalies migracijos pareigūnai metų pabaigoje atvirai pripažino nesugebantys susitvarkyti su tokiu milžinišku srautu. Per 2015 metus spėta išnagrinėti 58,8 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį.
O dabar vidaus reikalų ministras atkreipė dėmesį į faktą, kad maždaug 45 proc. tokių prašymų buvo atmesta.
Vadinasi, daugiau nei 26 tūkst. pernai į Švediją atvykusių migrantų nebegali pasilikti ir turi būti išsiųsti iš šalies.
A.Ygemanas skaičiuoja, kad deportuotinų asmenų skaičius bus panašus kelerius ateinančius metus.
Tikrina dokumentus
Tokiais veiksmais Švedija tęsia šalies migracijos politikos griežtinimą. Sausio pradžioje atvykstančių migrantų jau smarkiai sumažėjo, kai Stokholmas įvedė nuodugnų keliautojų tapatybės dokumentų tikrinimą.
Pernykščių migrantų klajonių po Europą metu žurnalistai nekart pastebėjo, kad ekonominiai migrantai tiesiog išmeta asmens dokumentus arba masiškai perka siriškus pasus, iš esmės garantuojančius prieglobsčio suteikimą.
Be to, Švedijoje pastaruoju metu kilo įtampa dėl migrantų elgesio. Nepilnamečių prieglobsčio prašytojų prieglaudoje netoli Geteborgo 15-metis mirtinai subadė 22 metų savanorę, o Stokholmo policija sulaukė skundų dėl migrantų, esą priekabiaujančių prie merginų ir moterų viename miesto viešųjų baseinų.
Galiausiai dar anksčiau paaiškėjo, jog Švedijos pareigūnai nuslėpė informaciją, kad prieglobsčio prašytojai 2014 m. per jaunimo festivalį „We Are Stockholm“ priekabiavo prie renginyje dalyvavusių merginų.
Kaip grąžinti į gimtinę?
Nuomonė dėl migrantų priėmimo keičiasi ne tiktai Švedijoje ir Vokietijoje, kur nepasitenkinimą kanclerės Angelos Merkel politika jau reiškia netgi jos sąjungininkai.
Dabar ir Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas pareiškė, kad daugiau nei pusė per praėjusius metus į Bendriją atvykusių migrantų neturi teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą.
„Daugiau nei pusė – apie 60 procentų – žmonių į Europą atvyko iš saugių valstybių ir neturi jokio pagrindo prašyti pabėgėlio statuso“, – paskelbė F.Timmermansas, remdamasis ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis.
Tokie skaičiai smarkiai skiriasi nuo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros anksčiau pateiktos informacijos, esą daugiau nei 75 proc. į ES atvykstančių asmenų bėga nuo karinių konfliktų Sirijoje, Irake ar Afganistane.
Didžiausia problema – kaip grąžinti ekonominius migrantus, neturinčius teisės į pabėgėlio statusą, į gimtąsias šalis.
Pavyzdžiui, ES turi susitarimą su Pakistanu, bet jis faktiškai neveikia, – Graikija gruodį bandė deportuoti dešimtis pakistaniečių, tačiau Islamabadas jų tiesiog nepriėmė.
Panašiai elgiasi ir Turkija. Ankara sutiko priimti 6 tūkst. migrantų, kurie prieš tai buvo išplaukę į Graikiją, bet iš tikrųjų priėmė vos 50 asmenų.