D.Tuskas išsiuntė šio „naujo sprendinio“ pasiūlymus
Europos sostinėms, taip paskelbdamas dvi savaites truksiančias
įtemptas derybas su kitų 27 ES šalių lyderiais, kad ši sutartis
būtų patvirtinta per Bendrijos viršūnių susitikimą vasario
18–19 dienomis.
Britų premjeras Davidas Cameronas, kuris
siekia užsitikrinti šį susitarimą, kad galėtų jau birželį
surengti referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos
Sąjungoje ateities, sakė, kad D.Tusko pasiūlymas „rodo realią
pažangą“, bet pridūrė, kad reikia atlikti „daugiau darbo“.
„Būti ar nebūti kartu – štai koks klausimas... Mano
pasiūlymas dėl naujo sprendinio, kad #UKinEU (Jungtinė Karalystė
liktų ES)“, – D.Tuskas rašo savo „Twitter“ pranešime,
perfrazuodamas pagarsėjusią eilutę iš Williamo Shakespeare'o „Hamleto“.
Siūlomi sprendiniai įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu Britanija
nepasirinktų vadinamojo „Brexit“ (pasitraukimo iš ES) ir per
referendumą balsuotų likti Bendrijos nare, sakoma projekte.
Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas sakė, kad šiuose
pasiūlymuose atsižvelgiama į visas problemas, kurias D.Cameronas
iškėlė praėjusiais metais Briuseliui pasiųstame savo laiške.
Pasak jo, projekte taip pat atsižvelgta į kitų ES narių
nuogąstavimus.
Paviešintame plane numatoma, kad būtų suteikta galimybė
įjungti „avarinius stabdžius“, kurie leistų nebetaikyti
lengvatų migrantams iš ES šalių – pavyzdžiui, pajamų mokesčio
lubų mažai apmokamiems darbininkams – jeigu šalis sugebės
įrodyti, kad jos socialinės apsaugos sistemai iškilusi grėsmė.
Jame sakoma, šalys turėtų įrodyti, jog „susidariusi
nepaprastoji padėtis yra tokio masto, kad ji veikia esminius šalies
socialinio saugumo sistemos aspektus“, be to siūlomus įvesti
suvaržymus turėtų patvirtinti Europos Komisija. Taip pat už juos
turėtų balsuoti kvalifikuota ES šalių dauguma.
Tačiau ES lyderiams išsiuntinėtame juodraštyje paliktas
atviras klausimas, kiek laiko Britanija arba kita šalis galėtų
taikyti tokias priemones. Tikėtina, kad ši tema bus viena labiausiai
diskutuojamų.
Vadinamasis Višegrado ketvertas (Lenkija, Čekija, Vengrija ir
Slovakija) sakė nesutiksiantis su jokiu planu, sudarysiančiu
sąlygas diskriminuoti šimtus tūkstančių jų piliečių,
dirbančių Britanijoje.
D.Cameronas penktadienį tarsis Varšuvoje su Lenkijos lyderiais,
siekdamas užsitikrinti jų pritarimą siūlomoms reformoms. Jis taip
pat ketina aptarti šiuos planus su Vokietijos kanclere Angela Merkel
per susitikimą Hamburge vasario 12 dieną.
Nors Prancūzija išsakė susirūpinimą, į D.Tusko pateiktą
planą taip pat įtrauktas „mechanizmas“, kuris devynioms ES
šalims, nepriklausančioms euro zonai, leistų pareikšti komentarų
ir sulaukti „būtinų patikinimų“ dėl euro zonos priimamų
sprendimų.
Tačiau ES prezidentas pabrėžė, kad tas mechanizmas „negali
prilygti veto arba vilkinti svarbių sprendimų“, pridūręs, kad
tokio mechanizmo aktyvavimo sąlygas reikėtų aptarti prieš
artėjantį viršūnių susitikimą.
Be to, siūloma įvesti vadinamąją „raudonosios kortelės“
sistemą, kuri leistų 55 proc. ES nacionalinių parlamentų
užblokuoti arba pakeisti Briuselio leidžiamas direktyvas.
Dabar galiojanti ES „geltonosios kortelės“ sistema, kurios
pavadinimas pasiskolintas iš futbolo pasaulio, leidžia parlamentams
tik reikalauti Briuselio paaiškinimų apie priimtas direktyvas.