Irano Islamo Respublikos vadovas į Europą kojos nebuvo kėlęs jau dešimtmetį, o Vatikane nesilankė kone dvidešimt metų.
Tad nieko keista, kad 67 metų Irano prezidento Hassano Rouhani trijų dienų vizitas Romoje ir Vatikane sulaukė ypatingo šalies žiniasklaidos dėmesio. O ir pats iranietis, pasiryžęs atgaivinti savo šalį, viešnagės pasiekimais mielai dalijosi socialiniuose tinkluose.
„Nusileidau Romoje. Tikiuosi pagerinti dvišalius santykius ir konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybes“, – po susitikimo su Italijos prezidentu Sergio Mattarella savo paskyroje „Twitter“ parašė H.Rouhani.
„Su Italija pasirašyta 14 ekonominio bendradarbiavimo susitarimų. Prasidėjo naujas ekonominių ryšių, mokslinių ir kultūrinių mainų etapas“, – po bendros spaudos konferencijos su premjeru Matteo Renzi vėl brūkštelėjo prezidentas.
Galiausiai jis reziumavo ir 40 minučių trukusį pokalbį su popiežiumi Pranciškumi: „Tylus sutarimas kartu kurti pasaulį be smurto ir ekstremizmo.“
Ne kariauti, o verslauti
Entuziazmo neslėpė ir Italijos ministras pirmininkas. Pastaruoju metu su Europos Komisija nesutariantis M.Renzi tikrai ne prieš naujų galimybių už Bendrijos ribų paieškas.
Tad jis saldžiai aiškino, jog draugystė su Iranu Italijai reiškia neribotas galimybes. O geidžiamiausi kąsniai – energetikos, naftos, dujų, infrastruktūros, plieno gamybos ir sveikatos apsaugos sektoriai.
Aukso kasyklomis italams verslininkams gali tapti ir „Made in Italy“ etikete paženklintų produktų – nuo kumpio ir sūrio iki drabužių ir akmens masės plytelių – ištroškusi rinka.
O Irano prekybos rūmų Tarptautinių reikalų skyriaus viceprezidento Farhado Sharifo teigimu, ją sudaro ne tiktai 80 mln. iraniečių, bet net 600 mln. viso Vidurinių Rytų regiono gyventojų.
„Pasirašėme pirmuosius susitarimus, tačiau tai – tik pradžia“, – šypsojosi M.Renzi.
Ir kaipgi jam nesišypsoti? Juk skolose ir ekonominėje pelkėje besimurdanti valstybė išpešė susitarimų, kurių vertė Italijai siekia net 17 mlrd. eurų.
Bet premjeras tikino, kad glaudus bendradarbiavimas su Iranu gali būti naudingas ne tik ekonomiškai ir ne vien Italijai.
Prognozuojama, kad per ateinančius 5 metus Irano bendrasis vidaus produktas kasmet augs po 8 proc. ir pranoks pagrindinės konkurentės regione – Saudo Arabijos – rodiklius.
Pasak analitikų, tai gali reikšti tarptautines ekonomines ir politines permainas, o H.Rouhani vaidmuo sprendžiant Sirijos krizę ir pažabojant grupuotę „Islamo valstybė“ gali būti esminis.
„Su Iranu, kurio gamtinių dujų ištekliai nusileidžia tik Rusijai, o naftos rezervuarai – ketvirti pagal dydį pasaulyje, reikia ne kariauti, o užsiimti verslu“, – apibendrino įtakingas Milano finansų dienraštis „Il Sole 24 Ore“.
Išdrįso cenzūruoti antiką
Tačiau didžiausio atgarsio Italijos žiniasklaidoje sulaukė ne ekonominės ar politinės draugystės su Teheranu perspektyvos.
Italų, o tada ir viso pasaulio, dėmesį patraukė gipskartonio plokštėmis uždengtos antikinės Veneros ir Dioniso skulptūros Romos Kapitolijaus muziejuose.
Pirmuoju viešu muziejumi pasaulyje laikomose kone 13 tūkst. kvadratinių metrų ploto marmuru grįstose erdvėse yra eksponuojami meno šedevrai nuo senovės Romos skulptūrų iki renesanso ir baroko paveikslų.
Didžiausiu meno paveldu pasaulyje besididžiuojančios Italijos vyriausybė vienoje muziejaus salių nusprendė surengti H.Rouhani ir M.Renzi spaudos konferenciją.
Bet prieš pat renginį muziejuje apsilankiusiems Irano delegacijos atstovams užkliuvo salėje dominuojanti raito Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus skulptūra.
176 metais iš paauksuotos bronzos ją nuliejęs nežinomas menininkas detaliai pavaizdavo ir žirgo genitalijas. O tai jau negerai. Purkštavimų italai sulaukė ir dėl kelių Veneros skulptūrų.
Incidentą pavyko išspręsti Veneras perstačius į kitą vietą, o valstybių vadovų mikrofonus patraukus atokiau nuo žirgo nepadorumų. Bet dviejų metrų aukščio marmurinė Venera ir Dionisas, matyt, buvo per sunkūs.
Siekiant neužgauti šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais kaltinamos šalies prezidento jautrumo, prieš porą tūkstančių metų iškaltos skulptūros atsidūrė po baltomis dėžėmis.
Nuobodžiaujantys Italijos politikai, atrodo, to tik ir telaukė.
Paprastas svetingumas?
„Sprendimas uždengti antikines skulptūras įžeidžia Vakarų kultūrą, meno, kaip išraiškos laisvės priemonės, nediskutuotiną viršenybę. Tai – gėda, dėl kurios turės pasiaiškinti kultūros ministras“, – piktinosi dešiniųjų deputatas Fabio Rampelli.
„Tai yra tiesiog nesuprantama“, – pečiais traukė ir kultūros ministras Dario Franceschin ir pabrėė, jog nei jis, nei vyriausybės vadovas nebuvo informuoti apie reveransus H.Rouhani.
Parlamentarė Giorgia Meloni apkaltino premjerą bet kokias ribas peržengiančiu kultūriniu padlaižiavimu: „Tai ką jis darys, kai į Romą atvyks Kataro emyras? Kartonine dėže uždengs Šv.Petro baziliką?“
Diskusijos iš parlamento koridorių persimetė į spaudą.
„Ar norint gerbti kitas kultūras būtina atsisakyti savosios? – portale „Huffington Post“ klausė filosofas Diego Fussaro ir čia pat pateikė atsakymą: – Tik tas, kas turi savo kultūrą ir šaknis, gali gerbti kitas kultūras.“
„Septyniolika milijardų. Tiek vertas visos šalies, visos kultūros orumas“, – piktinosi dienraščio „Il Quotidiano italiano“ redaktorius.
Tuo metu šalyje žinomas meno istorikas Tomaso Montanari neįžvelgė jokio skandalo.
„Nuogų skulptūrų eksponavimas viešosiose vietose buvo viena svarbiausių italų renesanso pergalių ir padėjo sukurti pasaulietinę erdvę, kurioje pažinimo vertybės yra šventos.
Tarp tų vertybių yra ir tolerancija. Sprendimas kelioms valandoms uždengti skulptūras, kurios būtų įžeidusios svečią, yra tos tolerancijos išraiška“, – įtakingame dienraštyje „La Repubblica“ pažymėjo istorikas.
O pats Irano prezidentas, kurio jautrumu taip uoliai rūpinosi italai, tikino, kad Iranas nė nepateikė pageidavimo uždengti skulptūras. „Italai tiesiog yra be galo svetingi ir deda visas pastangas, kad svečias jaustųsi kuo geriau“, – paaiškino H.Rouhani.
„Kelionė į Italiją buvo produktyvi. Ačiū už šiltą priėmimą ir ciao (išvertus iš italų k. „ate“ – Red.)!“ – „Twitter“ paskyroje brūkštelėjo Prancūzijos link pasukęs Irano vadovas.
